Siekiant pagerinti paslaugų kokybę bei užtikrinti sklandų tinklalapio funkcionavimą, svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Išjungdami šį pranešimą arba tęsdami naršymą svetainėje sutinkate su slapukų naudojimo politika.

Apie šį bei tą...

„Mums reikia išmokti gyventi kartu“

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Antanas Burinskas (centre) Didvyžių socialinės globos namų direktoriui Rimvydui Žiemiui įteikė padėką. Agnės Čapskytės nuotrauka.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Antanas Burinskas (centre) Didvyžių socialinės globos namų direktoriui Rimvydui Žiemiui įteikė padėką. Agnės Čapskytės nuotrauka.

Renata Vitkauskienė, „Santaka“

Penktadienį Didvyžių socialinės globos namų bendruomenė ir Vilkaviškio rajono sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija visuomenę kvietė į renginį „Vilties lašeliai II“. Šiemet jis vyko laukiant Pasaulinės psichikos sveikatos dienos. Toji data, spalio 10-oji, buvo skirta priminti, kad psichikos sveikata – viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje – yra sudėtinė asmens sveikatos dalis, lemianti gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti, reikšti jausmus.

„Gimstame visi labai panašūs – nuogi, pliki ir bejėgiai, riksmu pranešantys: „Aš atėjau į šį pasaulį!“ Paskui jau gyvenimas paženklina individualiais ženklais – visokeriopa sėkme ar žaizdomis ir randais. Likimas, o gal Dievas mus pakreipia skirtingais keliais, sujungia su skirtingais žmonėmis ar atskiria nuo jų. Mes esame kitokie, bet ne blogesni. Mes – žmonės. Norime mylėti ir būti mylimi. Gyventi su kitais ir tarp kitų. Mums visiems reikia išmokti gyventi kartu. Tam reikia, kad kažkas suprastų, priimtų, padėtų ir nukreiptų tinkama linkme“, – šiais žodžiais „Vilties lašelių II“ organizatoriai tarsi kalbėjo už socialinės globos namų gyventojus ir Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos narius.
Renginiai, kuriuose psichikos negalią turintys žmonės laukia ne tik savo artimųjų, bet ir kiekvieno iš mūsų, Vilkaviškyje ruošiami jau keleri metai. Taip siekiama itin svarbių pokyčių: sumažinti psichologinį barjerą tarp psichikos negalią turinčių asmenų, jų šeimos narių ir visuomenės, prasklaidyti baimę.
Į koncertą „Vilties lašeliai II“ susirinko tikrai nemažai žiūrovų. Atvyko Didvyžių socialinės globos namų darbuotojų, gyventojų, jų artimųjų, renginiu susidomėjusių rajono žmonių. Antri metai pagrečiui surengtuose „Vilties lašeliuose II“ dalyvavo tądien rajone viešėjęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Antanas Burinskas.

Skaityti daugiau...

Klausučiai pelnė kapelų tėviškės vardą

Šventėje sėkmingai debiutavo Didvyžių socialinės globos namų kapela „Senasis dvaras“

Renata Vitkauskienė, „Santaka“

Šeštadienį Klausučiuose įvyko didelio susidomėjimo sulaukęs kapelų suvažiavimas „Vieškelio vingiais“. Jo organizatoriai turi vilčių, kad tradicinis sambūris ateityje išaugs rajoninio renginio „marškinius“ ir kaimą garsins apskrities mastu. 


„Šiandien visi, kas javų nekulia, suvažiavo į Klausučius“, – apsidairiusi Atgimimo parke sakė Girėnų kaimo kapelos „Versmė“ vadovė Nomeda Klimauskienė. Ir vilkaviškiečiai, ir Klausučių seniūnijos žmonės į išpuoselėtą Šeimenos pakrantę suplūdo norėdami pasidžiaugti nuoširdžia, paprasta, bet ne prasta muzika, veržliu šokiu. Visa tai publikai dovanojo į kapelų suvažiavimą atvykę muzikantai bei Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro liaudies šokių kolektyvo „Vyželė“ (vad. Sonata Jankienė) šokėjai. 
Kapelos į Klausučius, į renginį „Vieškelio vingiais“, kviečiamos jau treti metai pagrečiui. Šiemet atvažiavo šeši muzikantų kolektyvai. Vieni, pavyzdžiui, Paežerių kaimo kapela „Gulbinėlis“ (vad. Justina Kiverienė) ar Rementiškių dvaro kapela (vad. Rita Jakevičienė), jau gali vadintis nuolatiniais šito sambūrio dalyviais. 
Šventėje įvyko ir gražus debiutas. Gavusi organizatorių kvietimą į renginį, savo kapelą „Senasis dvaras“ ekspromtu subūrė Didvyžių socialinės globos namų bendruomenė. Scenoje grojo keli įstaigos gyventojai, direktorius Rimvydas Žiemys ir kapelos vadovė Vida Valentienė. Jauniausia kapela turėjo didelį palaikymą, mat pasiklausyti muzikantų atvažiavo būrelis globos namuose gyvenančių žmonių. 
Virbalio kultūros namų kapela „Pliumpa“ (vad. Alfonsas Juškevičius) šiame tradiciniame muzikantų suėjime tarsi yra įgijusi išskirtinį statusą, mat minėto kolektyvo istorija rutuliojasi sykiu su „Vieškelio vingiais“. Ir kolektyvui, ir kapelų suvažiavimui yra po lygiai metų. „Pliumpos“ muzikantai Klausučius netgi pavadino visų kapelų tėviške. O ši savo svečius šiemet sutiko labai svetingai. 

Skaityti daugiau...

Kapela „Pliumpa“ linksmino Marcinkonių bendruomenę

Rugpjūčio 20 d. Kybartų KC Virbalio KN kapela „Pliumpa“ vyko į didžiausią Lietuvoje kaimą – Marcinkonis, kur linksmino vietos bendruomenę prie Kastinio ežero vykusiame renginyje.

 

 

 

Šeštadienis – tarp gėlių ir muzikos

Eglė Mičiulienė, „Santaka“

Šį šeštadienį namuose tikrai nevertėjo sėdėti. Laukiant popiet prasidėsiančių Paežerių dvaro atidarymo iškilmių, jau nuo ryto buvo galima dairytis po Vilkaviškį. Ant trijų jo tiltų šurmuliavo gėlių sodintojai, o įvairiomis melodijomis žmones linksmino po visą miestą išsibarstę muzikantai, švenčiantys Gatvės muzikos dieną.

Kartu su kolegėmis gėles sodinusi ligoninės vyr. slaugytoja Roberta Suprikienė džiaugėsi gražia idėja ir žadėjo, jog kitąmet medikai „savo“ tiltą žiedais papuoš dar gausiau.

 Prie knygyno įsikūrė kapela „Pliumpa“

2013 metais „Santakos“ redakcijos iniciatyva prasidėjusi akcija „Gėlės – mūsų miestui“ vėl sulaukė miestiečių palaikymo. Pavieniai gyventojai, verslininkai, įmonių, įstaigų atstovai atnešė kas gėlių, kas trąšų, o kas skyrė pinigų žydintiems augalams nupirkti. Ypač gausiai gėlėmis, pinigais ir darbais prie akcijos prisidėjo UAB „Rytas“, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Vilkaviškio švietimo pagalbos tarnyba, Trečiojo amžiaus universitetas, Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos bendruomenė, „Swedbank“ Vilkaviškio klientų aptarnavimo padalinys, UAB „Pizza vero“, įmonė „Girema“. Visą gausų būrį rėmėjų išvardyti būtų sunku, tačiau esame dėkingi visiems vienaip ar kitaip gėlių sodinimo akcijoje dalyvavusiems vilkaviškiečiams, kurie nenumojo ranka į savo miesto gražinimą.
Kaip ir visuomet, nebūtume išsivertę be Vilkaviškio komunalinio ūkio pagalbos: darbštūs jo darbuotojai ne tik kasmet paruošia lovelius, padeda sodinti gėles, bet ir jas per visą vasarą prižiūri. 
Prie gėles sodinusių redakcijos darbuotojų savanoriškai prisijungė Savivaldybėje dirbančios vilkaviškietės Vilma Kolpakovienė, Daiva Riklienė ir Vilija Vyšniauskienė. 
Smagu, jog į „Santakos“ redakcijos kvietimą padovanoti savo miestui gėlių šiemet noriai ir aktyviai atsiliepė Vilkaviškio ligoninės kolektyvas. Taigi, šiemet buvo papuošti ne tiktai tiltai Gedimino bei Statybininkų gatvėse, bet ir trečias, greta ligoninės Nepriklausomybės gatvėje esantis, tiltas. Medikai ne tik surinko pinigų ir nupirko gėlių – ligoninės darbuotojos ir pačios atvyko susodinti augalus į lovelius. 
Kaip minėta, per Gatvės muzikos dieną gimusi gėlių sodinimo akcija ir šiemet neatsiskyrė nuo miesto bei rajono muzikantų. Sodinti gėles ant Gedimino gatvės tilto buvo smagiausia, nes ten akcijos „Gėlės – mūsų miestui“ dalyvius linksmino Virbalio tradicinė kapela „Pliumpa“, įsikūrusi greta Vilkaviškio knygyno. Liaudiškos muzikos atlikėjų buvo ir daugiau: į turgų skubančius žmones smagiomis melodijomis džiugino prie autobusų stoties grojanti Paežerių kaimo kapela „Gulbinėlis“ ir greta degalinės išsirikiavę liaudiškos muzikos kapelos „Alksnė“ muzikantai. 

Skaityti daugiau...

Vilkaviškio „Rotary“ klubas pasiruošęs permainoms

Andrius Grygelaitis, „Santaka“

klubas 2015

Vilkaviškio „rotariečiai“ yra gana aktyvūs įvairių renginių dalyviai. Prieš metus kartu su kitų šalies „Rotary“ klubų atstovais jie dviračiais keliavo prie Vištyčio seniūnijoje esančios trijų valstybių sienų sankirtos. 

Jie – daugiau nei geri draugai. Tai žmonės, vienas kitą vadinantys broliais, nors jų ir nesieja giminystės ryšiai. Šešioliktus metus gyvuojantis Vilkaviškio „Rotary“ klubas šiuo metu keičia nusistovėjusias tradicijas ir pirmą kartą į savo gretas priėmė penkias moteris. 

Nori būti aktyvesni

Daugiau nei šimtmetį gyvuojantis tarptautinis „Rotary“ klubas šiuo metu visame pasaulyje vienija maždaug 1, 2 mln. žmonių. Tai gero būdo ir reputacijos savo versle ar bendruomenėje asmenys, kurie savo veikla bei principingumu, noru tarnauti bendruomenei stengiasi užkrėsti ir aplinkinius. 2014 m. savarankiškos apygardos teisę išsikovojusioje Lietuvoje yra 50 „Rotary“ klubų, kuriems priklauso maždaug pusantro tūkstančio žmonių, iš jų – trys dešimtys vilkaviškiečių. Iki šiol Vilkaviškio „Rotary“ klubą nuolat sudarė 21–27 nariai. Šiemet jų skaičius išaugo dešimtimi. Nuo sausio 1 d. buvo priimti du vyrai, o nuo liepos 1 d. į judėjimą įsitrauks dar trys vyrai ir penkios moterys. Tą dieną klubo narių skaičius išaugs iki 31 (būtent toks vidurkis ir yra visoje šalyje).
Nuo liepos 1 d. „Rotary“ bendruomenės laukia ir daugiau naujovių. Klubams bus suteikta daugiau lankstumo bei pasirinkimo laisvės. Pavyzdžiui, dalyvavimas susirinkimuose galės būti asmeninis arba prisijungus internetu. Svarbu, kad augtų narių aktyvumas ir tai atneštų didesnės naudos visuomenei.
Ilgą laiką visame pasaulyje „Rotary“ klubams priklausė vien vyrai. Tik bėgant metams, ieškant naujovių bei siekiant pokyčių, po truputį į judėjimą buvo pradėtos įtraukinėti ir moterys. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra ne vienas „Rotary“ klubas, kuriam priklauso vien moterys. Lietuvoje dailiosios lyties atstovės sudaro 14 proc. visų narių.
Iki šiol Vilkaviškio „Rotary“ klubui priklausė vien vyrai. Šie metai visame „Rotary“ judėjime yra paskelbti narystės plėtros metais, todėl vilkaviškiečiai taip pat nusprendė atsinaujinti.
„Neslėpsiu, vienas iš mūsų tikslų – suaktyvinti klubo veiklą. „Rotary“ simbolis – besisukantis dantratis, simbolizuojantis kaitą, pokyčius. Mes nenorėjome stovėti vietoje, todėl ir ryžomės žengti šį žingsnį. Apie tai diskutavome ne vienus metus“, – teigė dabartinis asociacijos prezidentas Vitas Didžbalis.

Tenka pagalvoti

Vilkaviškiečių klubo narių amžiaus vidurkis – 54 metai. Tiesa, daugelyje pasaulio valstybių šis vidurkis yra dar didesnis, kai kur siekiantis net 70 metų.
„Danijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse gyventojai, išėję į pensiją, gali skirti daugiau savo laiko klubo reikalams, būti aktyvesniais nariais ir pretenduoti į aukštesnes pareigas „Rotary“ organizacijoje. Paprastai ten jų nevaržo ir finansiniai dalykai. Lietuvoje, deja, yra kiek kitaip. Sulaukus pensinio amžiaus, neretai bent kelis kartus sumažėja ir gaunamos pajamos, todėl žmonės yra priversti gerai pagalvoti, ar jie gali sau leisti likti klube“, – kalbėjo vienas iš buvusių „Rotary“ prezidentų Rimvydas Žiemys.
Klubo senbuviai, narystės metu pasižymėję „Rotary“ idealų propagavimu, turi galimybę tapti klubo garbės nariais. Jie nemoka nario mokesčių, neturi balsavimo teisės bei galimybės pretenduoti į kokias nors pareigas, tačiau gali dalyvauti klubo susirinkimuose, siūlyti savo idėjas ir sumanymus. Šiuo metu mūsų rajono „Rotary“ klube yra keturi garbės nariai, tarp jų – ir šalies Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Dalis klubo narių mokamų mokesčių keliauja į tarptautinį fondą, iš kurio lėšų įgyvendinami didžiuliai projektai. Vienas iš jų – bendradarbiaujant drauge su turtingiausiu pasaulio žmogumi Bilu Geitsu siekis išnaikinti poliomielito protrūkius visoje planetoje. Šiuo metu Pasaulinė Sveikatos Organizacija skelbia, kad poliomielitas jau yra išnaikintas Pietryčių Azijoje. Tai didelis pasiekimas žmonijos istorijoje, ir prie to stipriai prisidėjo visa „Rotary“ bendruomenė. 

Skaityti daugiau...

Klausučiai turėjo progų švęsti

„Santaka“, 2016-05-10

„Pirmieji namai atsirado tada, kai moteris, laikydama glėbyje kūdikį, padainavo jam lopšinę. O kai į būrį susieina dainą, tradicijas mylinčios mamos ir jų vaikai, kai motinos lopšinei savų namų pastogės jau nebeužtenka, tada kaimelyje įsižiebia dar vienas kultūros židinys“, – bendrą vardiklį dvigubai šventei, praeitą šeštadienį vykusiai Klausučių kultūros namuose, surado renginį vedusi sūdaviškė Virginija Denutienė. Kultūrinės veiklos vadybininkas Ramūnas Puodžiūnas surengė Motinos dienai skirtą koncertą, o vėliau – ir vakaronę. Tądien kultūros darbuotojas už kelerių metų pastangas ir pats sulaukė įvertinimo bei linkėjimų, mat buvo tapęs antrosios švęstos progos „kaltininku“. Buvo pažymėtas Klausučių kultūros namų veiklos 5-metis, o šita sukaktis neatsiejamai susijusi su iniciatyviu kultūros specialistu R. Puodžiūnu. Šį žmogų, turintį gyslelę kultūriniam darbui, kaip potencialų darbuotoją jau iš anksto buvo nusižiūrėjusi Klausučių seniūnė Gema Skystimienė, anuomet brandinusi mintį, jog seniūnijai reikėtų kultūros darbuotojo.
„Ne pastatui penkeri metai. Penkeri metai, kai čia dirba specialistas, prikėlęs kultūros namus naujam gyvenimui. Šis pastatas yra pats akivaizdžiausias įrodymas, kad gali stovėti gražiausi rūmai, tačiau be entuziastingai dirbančio žmogaus juose nebus jokios gyvybės“, – kalbėjo Vilkaviškio kultūros centro direktorė Renata Medelienė. 
„Šitą salę atsimenu nuo 1988-ųjų. Sienų spalvos tos pačios, pasikeitė užuolaidos, scenos dekoracijos. Šurmulys čia nutilo, kai „pabiro“ kolūkiai, taip pat – ir Rumokų bandymų stoties eksperimentinis ūkis, o salė buvo privatizuota. Kol kas šita patalpa dar galutinai nėra nei seniūnijos, nei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus rankose, tačiau smagu, jog taip bus, – kalbėjo šventėje viešėjęs Savivaldybės tarybos narys Rimvydas Žiemys. – Šiandien reikia pasidžiaugti, kad yra žmonių, kurių dėka šurmulys sugrįžo į šitą erdvę, kad jau penkeri metai čia vyksta geri kultūriniai renginiai. Noriu palinkėti, jog kultūra sugrįžtų į visus kaimus, ne tik į Klausučius.“ 

Skaityti daugiau...

Didvyžių SGN kolektyvas koncertavo Rokiškyje

Didvyžių socialinės globos namų atlikėjai, kuriems vadovauja užimtumo specialistė Vida Valentienė, su Grupe Meksikano pasirodė Skemų socialinės globos namų organizuotame renginyje Rokiškio kultūros centre.

Sąskrydis „Pabūkime gamtos apsuptyje II“

Jau antrus metus rugpjūčio pirmomis dienomis Podvarko poilsiavietėje įsikuria sąskrydžio „Pabūkime drauge gamtos apsuptyje“ dalyviai. Į sąskrydį atvyko gyventojai ir darbuotojai iš Suvalkijos, Strėvininkų bei Ilguvos socialinės globos namų. Labai džiaugiamės, kad šiais metais pirmą kartą prie mūsų prisijungė komanda iš Vilijampolės globos namų, kurios gretose buvo pats mažiausias sąskrydžio dalyvis dešimtmetis Aurimas.
Komandoms įsikūrus ir pasipuošus stovyklavietes, pasistiprinus grikių koše, visi dalyviai išsirikiavo sąskrydžio atidarymui. Po sveikinimo žodžių, kuriuos tarė globos namų direktorius Rimvydas Žiemys ir direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Ona Budrienė, įneštų vėliavų bei policijos pareigūnų ir kunigo Mindaugo Martinaičio pasveikinimų, komandų prisistatymo paskelbta oficiali sąskrydžio pradžia.
O čia ir staigmena: į poilsiavietę įvažiavo ugniagesių gelbėtojų komanda su sirenomis. Ir tai ne klaidingas iškvietimas. Ugniagesiai sąskrydžio dalyvius mokė, kaip elgtis miške, rodė įrangą, siūlė pasimatuoti gelbėtojų aprangą. Nemažas būrys sąskrydžio dalyvių būriavosi prie policijos komisariato darbuotojų, kurie surengė mini viktoriną ir apdovanojo aktyviausius dalyvius. Vakaronės „Draugystės laužas“ metu dainavo ir grojo didvyžiečiai.
Jau auštant mėgstantys žvejoti išsiruošė į žvejybą ir kantriai laukė savo laimikio, kad galėtų laimėti geriausio sąskrydžio žvejo rinkimus. Likusieji antros dienos rytą pradėjo linksma mankšta.
11 valandą buvo paskelbtas žygio „Išlikimas“ startas. Komandos turėjo kopti į kalną, keliauti miško takeliais, apeiti pelkėtas vietoves ir atlikti įvairiose vietose jų laukiančias užduotis. Miške juos pasitiko Miškų Laumė. Tik atsakiusi į suktą Laumės mįslę, komanda galėjo keliauti toliau. Įveikę visas kliūtis, prie finišo komandos atkeliavo su daina. Netrukus atėjo vakaras, metas gardžiai žuvienei, apdovanojimams ir liaudiškai vakaronei. Vakaronės metu visus linksmino Virbalio kultūros namų tradicinė kapela „Pliumpa“.
Trečią dieną – kaip įprasta – visai dienai linksmai nuteikianti mankšta ir vandens procedūros. Toliau vyko draugiškos kvadrato varžybos, virvės traukimo varžybos, kur nugalėjo draugystė.
Labai linksma ir gera gamtos apsuptyje su draugų būriu, bet atėjo metas sąskrydžio uždarymui. Komandų apdovanojimai, svečių padėkos žodžiai, vėliavos išnešimas – ir sąskrydis oficialiai baigėsi. Pasižadėjome kitais metais vėl susirinkti jaukioje Podvarko poilsiavietėje ir tęsti šią tradiciją.

SPĮ užimtumo specialistė Lolita Stankienė