Siekiant pagerinti paslaugų kokybę bei užtikrinti sklandų tinklalapio funkcionavimą, svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Išjungdami šį pranešimą arba tęsdami naršymą svetainėje sutinkate su slapukų naudojimo politika.

Apie šį bei tą...

Kaip amžių bėgyje keitėsi Sūduvos miestų ir miestelių tautinė sudėtis?

„Pavadinimas Suvalkija atsirado tik XIX a. antroje pusėje, kai Užnemunė priklausė Suvalkų gubernijai, o jos centru buvo Suvalkų miestas. Tačiau nepaisant kalbininkų ir kitų autoritetų patarimo, šnekamoje kalboje, ypač tarp vietinių žmonių, greičiau išgirsime pavadinimą Suvalkija, o ne Sūduva. Sūduviai yra autochtonai, kilę iš jotvingių (sūduvių), susidarė kaip etninė grupė XVI-XVII a. Sūduvius papildė nadruviai, atsikėlę iš Kauno apylinkių ir Žemaitijos. Sūduvių etninei grupei darė įtaką dar anksčiau - ХШ a. pab.-XIV a. - į Užnemunę atkelti žiemgaliai, totoriai, lenkai (daugiausia mozūrai, kaip karo belaisviai patekę į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK).“ – rašoma portale „Sūduvos gidas“. Skaitykite...

 

Atostogos Kroatijoje

7Šią vasarą nusprendžiau dalį savo atostogų praleisti Kroatijoje. Kelione nenusivyliau: orai pasitaikė neblogi, tad laikas, kurį užtrukome, prabėgo kaip viena diena. O ir pamatėme ne tiek mažai: iš aštuonių nacionalinių parkų, esančių Kroatijoje, apsilankėme keturiuose – ėjome Paklenicos kanjonu, žavėjomės Krka upės kriokliais, iš Zadaro plaukėme į Kornati salas ir mėgavomes Plitvicos ežerų grožiu. Sužavėjo Splitas, Trogiras ir Dubrovnikas.
Beje, ši valstybė nuo liepos pirmos tampa Europos Sąjungos nare, o istorija, kurią turi ši Balkanų pusiasalio šalis, – išties turtinga ir įdomi. Tiesa, stojimo į ES kai kurie Kroatijos žmonės šiek tiek prisibijo, mat turi nacionalinį gėrimą „rakiją“, kuria kol kas prekiauja be jokių apribojimų, o tapus ES nare, laikantis ES direktyvų, gali tekti ją apmokesdinti akcizais. Pačių kroatų girtų tikriausiai nepamatysite, ne šio geria nedaug, tiksliau, vartoja daugiausiai jį kaip vaitus. Ir dar: kaip ir kaimyninėje Lenkijoje, taip ir Kroatijoje taikomas ne vienas PVM dydis, o keli. Kroatijos atveju – 5 ir 25 proc.

Skaityti daugiau...

Vilkaviškio Rotary klube pasikeitė prezidentas

2013-06-28, penktadienį, Vilkaviškio „Rotary“ klube įvyko rotacija – pasikeitė klubo prezidentas. Naujuoju klubo prezidentu tapo bankininkas Dainius Čeplikas. Beje, naujasis klubo prezidentas gyvena Marijampolėje, bet yra Vilkaviškio „Rotary“ klubo narys. Tai – ne vienintelis atvejis, kai klubams priklauso žmonės iš gretimų rajonų. Buvęs Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis priklausė Marijampolės „Rotary“ klubui.
Skaitytojai taip pat turėtų žinoti, kad „Rotary“ organizacijoje nusistovėjo rotacijos principas: prezidentas renkamas vieniems metams, o „Rotary“ organizacijos, kuri įkurta 1905 metais Čikagoje, pradininku laikomas teisininkas Polas Persis Haris. „Rotary“ misija yra  rūpintis kitais, palaikyti aukštus etikos standartus bei skatinti pasaulinį supratimą, gerą valią ir taiką bendraujant verslininkams, įvairių sričių profesionalams ir visuomenės lyderiams.

Skaityti daugiau...

Pasikeitė kai kurie Medžioklės įstatymo punktai

Seimas priėmė Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo pakeitimus (Žin., 2013, 67-3335). Vadovaujantis jais, medžioti draudžiama  kapinėse, urbanizuotose teritorijose, valstybiniuose rezervatuose ir rezervatuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, rezervatinėse apyrubėse ir kitose teritorijose, kuriose šią veiklą draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai, kitose teritorijose, kuriose atsižvelgiant į vietos sąlygas negali būti medžiojama.  Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas nepatenkantys žemės sklypai, kuriuose jų savininkai, vadovaudamiesi šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, uždraudė medžioti, laikomi medžioklės plotais, kuriuose medžioti laikinai uždrausta. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas nepatenkantys žemės sklypai, kurių savininkai šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikė sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas, taip pat laikomi medžioklės plotais, kuriuose medžioti laikinai uždrausta, kol šio Įstatymo 8 straipsnio 12 dalyje nurodyta rašytinė sutartis bus perduota Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Medžioklės plotuose, kuriuose medžioti laikinai uždrausta, leidžiama tik surasti ir sumedžioti iš kitų medžioklės plotų čia atklydusius sužeistus gyvūnus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka. Tačiau jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja žemės sklypo savininkas.
Stambesniems žemės savininkams padaryta dar viena išlyga:  privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos.

Su visu teisės aktu galite susipažinti čia.

 

Mintimis sugrįžo į Sąjūdžio gimimo metus

Dangyra APANAVIČIENĖ, „Santaka“, 2013 m., Nr. 67

Penktadienį Vilkaviškyje buvo paminėtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-etis. Į šventę, vykusią Vilkaviškio kultūros centro mažojoje salėje, susirinko tik saujelė Sąjūdžio aktyvistų ir vos keletas buvusios iniciatyvinės grupės narių. Jubiliejinį Sąjūdžio renginį organizavo Vilkaviškio krašto muziejus. Tad pirmieji susirinkusiuosius pasveikino šventę vedę muziejaus darbuotojai – direktorius, istorikas Antanas Žilinskas ir muziejininkė Elena Rupeikienė. Sveikinimo žodį renginio dalyviams tarė rajono Savivaldybės meras Algimantas Antanas Greimas. Jis Sąjūdžio metus pavadino įdomiu istoriniu laikotarpiu ir pasidžiaugė, kad kylantis judėjimas tuomet baigėsi taikiai, nors, A. A. Greimo teigimu, buvo užmačių Lietuvoje sušaudyti apie 200 tūkst. žmonių. Kaip visada, jausmingą kalbą pasakė dekanas prel. Vytautas Gustaitis. Prelatas kėlė klausimą, ar nereikia šiandien tautai, pamiršusiai idėją ir paskendusiai interesų liūne, naujo Sąjūdžio. Dvasininkas kvietė žmones iš naujo prabusti ir kurti Lietuvą. Išsamų, istoriniais faktais paremtą ir chronologine tvarka išdėstytą pranešimą pateikė A. Žilinskas, Sąjūdyje dalyvavęs nuo pat jo pradžios. Jis susirinkusiuosius mintimis sugrąžino į 1988 m. ir leido neakivaizdžiai pakeliauti Sąjūdžio takais, vardijo žmones, kėlusius naujam gyvenimui. Leonas Čeplevičius, Kostas Janulaitis, Valentinas Piečiukaitis, Vidmantas Mickevičius, Algimantas Zeikus, Artūras Simanavičius, Jonas Mačys, Juozas Jurkynas, Saulius Vabalas, Kazimieras Baršauskas, Dalytė Šileikienė, Bronius Šalčius, Arvydas Žardinskas, Raimundas Dapševičius, Pijus Dadurkevičius, Pijus Kilikevičius, Stasė Dambravienė ir daugelis kitų rajono gyventojų, anksčiau ar vėliau įsijungusių į šį iš tautos gelmių gimusį judėjimą. Kai kurių sąjūdiečių jau nebėra tarp gyvųjų, tad šviesus jų atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Į Sąjūdžio laikus šventės dalyvius grąžino ir to meto mitingų dvasia kalbėję K. Janulaitis bei B. Šalčius. Vilkaviškiečius sveikino ir savo potyriais Lietuvai lemtingais metais dalijosi svečiai – Seimo narys, iki šių metų balandžio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybai vadovavęs Rytas Kupčinskas bei su Sąjūdžiu užaugusi jauna Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė. Renginys vyko jaukioje aplinkoje, salę puošė istorinė prieškariu ant Vilkaviškio geležinkelio stoties bokšto plevėsavusi vėliava, kuri apkeliavusi pasaulį tik po keleto dešimtmečių vėl grįžo į Vilkaviškį. Renginio vedėjas A. Žilinskas buvo pasipuošęs trispalve skarele iš pirmojo Sąjūdžio mitingo. Svarbiausi Sąjūdžio gimimo Vilkaviškyje momentai – mitingai, susirinkimai, žmonės, tuo metu leista spauda, paminklų statyba – buvo užfiksuota istorinėje vilkaviškiečio Romo Eidukevičiaus fotoparodoje „Dek, Sąjūdžio ugnie“. Renginio metu keletas vilkaviškiečių buvo apdovanoti Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko padėkomis ir atminimo ženklais „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“. Ne vieną puikų koncertinį numerį šventės dalyviams dovanojo Vilkaviškio muzikos mokyklos mokiniai ir pedagogai. 

M. Montvilaitės premija įteikta antrą kartą

Jau antrus metus Pilviškių „Santakos“ gimnazija džiaugiasi gražia iniciatyva: vienam iš mokinių skiriama Marijos Montvilaitės premija. Premijos įteikti šiemet atvyko M. Montvilaitės giminaičiai Juozas Dautartas ir Lidija Kuzmienė.
Marija Montvilaitė – Opšrūtų kaimo (Pilviškių sen.) gyventoja, gyvenimą skyrusi lietuvybės dvasiai stiprinti. Premijos tikslas – įprasminti M. Montvilaitės veiklą ir skatinti Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokinius domėtis krašto, regiono tautiniu, kultūriniu paveldu, ugdyti jų kūrybinius, meninius, mokslinius gebėjimus, stiprinti bendruomenės visuomeninę, kraštotyrinę ir kultūrinę veiklą. 1000 Lt premija skiriama III arba IV gimnazijos klasės mokiniui už meninę, kultūrinę, mokslinę, kraštotyrinę, visuomeninę veiklą. Nominantus siūlo ir nugalėtoją renka patys mokiniai. 
Šiais metais, Paskutinio skambučio šventės metu, premiją gavo III gimnazijos klasės mokinys Laurynas Mockeliūnas. Jis atitiko visus keliamus kriterijus. Vaikinas aktyviai ir sėkmingai dalyvavo įvairiuose gimnazijos, regiono, krašto projektuose, vykdė pilietiškai ir tautiškai aktyvią bei kūrybingą veiklą savo mokykloje ir už jos ribų, sėkmingai mokėsi, lyderiavo tarp bendramokslių, pelnė palankias mokytojų ir gimnazijos vadovų rekomendacijas. Tolimesnė vaikino veikla orientuota į kultūrą, meną, mokslą ir Lietuvos ateitį. Ne kartą L. Mockeliūnas garsino Pilviškių „Santakos“ gimnazijos vardą rajone ir respublikoje. 
Nugalėtojui prieš akis svarbus etapas – IV gimnazijos klasė. Tai kelia daugybę minčių ir mokslinių idėjų kitiems mokslo metams. Tikimės, kad mūsų bendramokslis nenuleis rankų, jo darbus vėl lydės sėkmė. 

Paulina URBANAVIČIŪTĖ 
Jaunųjų korespondentų būrelio narė

Joninių laužai: kad smagi pramoga nevirstų nelaime

Artėjantis ilgasis Joninių savaitgalis vėl kelia nerimą šalies ugniagesiams. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, laisvadieniais, o ypač švenčių dienomis, gaisruose žūva daugiausia žmonių, padaugėja ir kitų skaudžių nelaimių. Pagrindinis Joninių šventės atributas – laužas gali tapti ne tik smagia pramoga ar jaukiu iškylos simboliu, bet ir nelaimės priežastimi. Neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi šiemet sukėlė net 3405 gaisrus ir jau nusinešė 25 žmonių gyvybes. Tam, kad šventinės Joninių nuotaikos neužtemdytų nelaimės dūmai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ragina žmones būti budrius, o laužus kurti laikantis taisyklių.
Kurdami laužą gyvenamojoje vietovėje, prisiminkite, kad tai leidžiama daryti ne arčiau kaip 30 m nuo statinių. Poilsiavietėje laužavietės paprastai būna išskirtos akmenimis, plytomis, apsaugine žemės juosta.
Jei nerandate laužavietės, ugnį reiktų kurti atokiau nuo medžių, atkreipiant dėmesį į dirvožemį – išdžiūvusios durpės gali greitai užsiliepsnoti, o rengti laužavietę ant samanų ar gadinti miško paklotę iš viso yra draudžiama. Taip pat draudžiama besikūrenančias laužavietes palikti be priežiūros, o baigus kūrenti laužą ugniavietę būtina užgesinti apipilant žarijas vandeniu, smėliu ar žemėmis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų atsargiai elgtis su ugnimi, o kilus gaisrui ar įvykus kitai nelaimei nedelsiant kviesti ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.