Siekiant pagerinti paslaugų kokybę bei užtikrinti sklandų tinklalapio funkcionavimą, svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Išjungdami šį pranešimą arba tęsdami naršymą svetainėje sutinkate su slapukų naudojimo politika.

Apie šį bei tą...

Ansamblis dainomis puoselėja istorinę atmintį

Laima VABALIENĖ, „Santaka“, 2013-11-23

Vokalinis ansamblis „Atmintis“ pateisina savo vardą. Penkerių metų sukaktį mininčio kolektyvo repertuare – tremtinių, partizanų, patriotinės, meilės savam kraštui kupinos dainos. 
Dažnai į įvairias šventes, renginius kviečiamos ansamblio dainininkės praėjusį savaitgalį svečių laukė pačios. Vilkaviškio parapijos salė atrodė šventiškai. Sceną puošė didžiulis skaičius „5“, spalvingi nuotraukų stendai priminė „Atminties“ dainų maršrutus, sukaktuvininkės šiltais žvilgsniais nuglostė kiekvieną ateinantįjį. 
Kaip ir paprastai, daugiausiai organizacinių bei ansamblio vadybos reikalų ant savo pečių prisiimanti jo narė, LPKTS Vilkaviškio rajono filialo pirmininkė Dalija Agota Karkienė ir šventės dieną stojo kolektyvo priekyje. Jos vedamame renginyje susipynė ansamblio istorija, savos ir svečių dainos, prisiminimai ir sveikinimai. 
O viskas prasidėjo 2007 m., kai viename rajono tremtinių susirinkime kilo mintis suburti balsingų narių ansamblį. Jau kitų metų vasarį moterys, vadovaujamos Danguolės Barauskienės, dainavo dokumentinio filmo apie partizaninį pasipriešinimą „Nesulaužyti priesaikos“ pristatyme. 

Skaityti daugiau...

Tremtiniai pagerbė likimo brolį

Gražiškių miestelio bendruomenė puoselėja gražią tradiciją spalio mėnesį susirinkti ir pagerbti pokario laisvės kovotojus, partizanus bei tremtinius. 
Praėjusį sekmadienį po šv. Mišių gausus būrys vietos bendruomenės narių ir iš Vilkaviškio, Marijampolės, Šakių, Alytaus rajonų atvykusių tremtinių bei politinių kalinių pagerbė legendinį partizaną Antaną Ambrulevičių-Vėją. Jo atminimui Gražiškių kapinėse atidengtas paminklinis akmuo su metaliniu kryžiumi. Paminklą atidengė jo sumanytojas ir statytojas, A. Ambrulevičiaus būrio kovotojas Jonas Astašauskas ir Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė, o pašventino Gražiškių klebonas Dainius Gurevičius. 
Su dėkingumo ašaromis akyse ir didžiule gėlių puokšte prie paminklinio akmens suklupo iš Latvijos atvykusi partizano A. Ambrulevičiaus dukra Irena Petuchova. 

Skaityti daugiau...

Tremtiniai mini sąjungos jubiliejų

Renata VITKAUSKIENĖ, „Santaka“

Šiandien būrelis vilkaviškiečių išvyko į Kauną, į jubiliejinį politinių kalinių ir tremtinių suvažiavimą. Ruošdamiesi 25-mečio šventei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Vilkaviškio filialo nariai buvo surengę savo susirinkimą.

Sąjunga gyvuoja ketvirtį amžiaus
Šiandien Kauno sporto halėje vėl susitinka pirmojo buvusių tremtinių ir politinių kalinių suvažiavimo 1988-aisiais dalyviai. Asmeniniai kvietimai įteikti kiek daugiau nei dešimčiai Vilkaviškio rajono gyventojų, dalyvavusių suvažiavime prieš 25 metus. Į renginį Kaune buvo kviečiami ir visi kiti politiniai kaliniai, tremtiniai, laisvės kovų dalyviai bei jų šeimų nariai. Vilkaviškiui šventėje atstovaus ir ansamblis „Atmintis“. 
LPKTS Vilkaviškio filialo narių sąraše šiuo metu yra per 300 žmonių. Kai kurie iš jų sąjungos veikloje dalyvauja labai aktyviai. Filialo pirmininkė Dalija Agota Karkienė už veiklumą ir pagalbą dėkojo Bronei Kisieliauskienei, geru žodžiu įvertino ir LPKTS nario, „Santakos“ fotokorespondento Romo Čėplos pastangas nuotraukose įamžinti Vilkaviškio filialo veiklą. 

Dėkojo už transportą
Vilkaviškio parapijos salėje susibūrę tremtiniai sulaukė svečių. Į renginį atvyko rajono meras Algimantas Antanas Greimas, laikinai Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas atliekantis administracijos direktoriaus pavaduotojas Evaldas Janulionis, rajono Tarybos narys Rimvydas Žiemys. 
Kiek didesnio Savivaldybės palaikymo anksčiau pasigesdavusi LPKTS Vilkaviškio filialo veiklą organizuojanti D. A. Karkienė šį kartą rajono valdžiai turėjo už ką padėkoti. Į šiandieninį suvažiavimą Kaune, ir į porą anksčiau mūsų rajone bei Ariogaloje vykusių renginių vilkaviškiečiai tremtiniai galėjo vykti Savivaldybės parūpintu transportu. 

Skaityti daugiau...

Vištyčio malūno sparnai turi suktis

Supjaustė malkoms 

Jau tik vyresnioji karta gali prisiminti įspūdingoje Vištyčio vietoje – ant Ilgojo kalno – besisukančius vėjo malūno sparnus. 1925 metais baigęs statyti malūną, Jonas Kanapkis juo džiaugėsi tol, kol užėjo sovietai: tuomet malūnas buvo atimtas iš savininko. 
Kai susitvėrė kolūkis ir perėmė malūną iš „promkombinato“, dirbti savo statytame malūne buvo paskirtas senasis J. Kanapkis. Tačiau malūnas jau buvo visai kitoks nei anksčiau. Sparnai tapo nereikalingi, ir su didele širdgėla malūno savininkas pats juos nulupęs supjaustė malkoms. Sparnų ir vėjo darbą atliko traktoriaus motoras, pastatytas malūno viduryje. 

Vištyčio malūnas – unikalus 
Pastaraisiais metais jau iškilusi didelė grėsmė ir pačiam malūnui. Statinio (kultūros paveldo paminklo!) viduje – skersvėjai, pro malūno kepurę lietus sunkiasi vidun, gadindamas tai, kas išlikę vertinga – technologinę malūno įrangą. 
Asociacija Sūduvos kultūros fondas iš pilietinių paskatų nusprendė rizikuoti ir už paskolą įsigijo šį malūną iš privataus asmens. Daugelis mums spaudė rankas ir linkėjo sėkmės – galbūt dabar pajudės darbai ir pavyks malūną prikelti naujam gyvenimui, kad sparnai vėl suktųsi vėjyje. 
Tegul ir nestovės eilės vežimų su grūdų maišais prie šio malūno, tačiau Sūduva turės unikalų statinį – vienintelį šiame krašte, kuris puoš Vištyčio apylinkes, čia galės vykti edukacinės programos vaikams ir jaunimui, o mokslui išliks kaip tyrimų vertas objektas. 

Skaityti daugiau...

Informacija apie šildymą

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos parengė informaciją apie 2013/2014 m. mokėjimus už šilumą šildymui ir karštą vandenį daugiabučiuose gyvenamuose namuose spalio-balandžio mėnesiais, bei atmintinę apie šilumą patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui. Ši informaciją taip pat patalpinta asociacijos interneto vetainėje  http://www.lsta.lt/ skyriuje „Aktualijos" temoje „Naujienos“. 

Rengiamasi patvirtinti nerūkymo zonas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje

Mokslininkai nustatė, kad vieno iš dešimties suaugusių žmonių mirties priežastis – rūkymo sukeltos ligos. Tabako lapuose randama apie 4000 įvairių cheminių medžiagų, iš kurių keli šimtai yra toksiškos žmogaus organizmui. Tokios medžiagos, patekusios į organizmą, neabejotinai pakenkia sveikatai. Atlikti tyrimai parodė, kad stovėdamas šalia rūkančiojo žmogus įkvepia daugiau pavojingų kietųjų dalelių nei stovėdamas šalia judrios gatvės. JAV Aplinkos apsaugos agentūros pasyvus rūkymas įvardijamas kaip A grupės (patvirtintas) žmogaus kancerogenas. Tabako dūmai dirgina kvėpavimo takų ir akių gleivinę, pagreitina nuovargio atsiradimą, gali išprovokuoti galvos skausmus, krūtinės anginos, astmos priepuolį, paūminti alergines ligas. Dažnas ir ilgalaikis pasyvus rūkymas didina plaučių vėžio, širdies ligų, insulto ir kitų rūkantiesiems būdingų ligų riziką.
Pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, draudžiama rūkyti (ir vartoti kitus tabako gaminius):
1. švietimo įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose, interneto kavinėse, patalpose, kur vyksta sporto renginiai;
2. darbo vietose, esančiose uždarose patalpose (tačiau leidžiama įrengti specialias patalpas rūkymui);
3. bendrai naudojamose patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais;
4. viešajame transporte (išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius ir orlaivius su įrengtomis specialiomis vietomis);
5. restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ar pypkių klubus (nuo 2007 m. sausio 1 d.).

Skaityti daugiau...

Projekto „Veiklios kaimynystės ir viešosios paskirties erdvių modernizavimas“

Pagal ptojektą Nr. LT-PL/148 „Veiklios kaimynystės ir viešosios paskirties erdvių modernizavimas“ organizuojami sporto renginiai. Skaitykite...

Kaip amžių bėgyje keitėsi Sūduvos miestų ir miestelių tautinė sudėtis?

„Pavadinimas Suvalkija atsirado tik XIX a. antroje pusėje, kai Užnemunė priklausė Suvalkų gubernijai, o jos centru buvo Suvalkų miestas. Tačiau nepaisant kalbininkų ir kitų autoritetų patarimo, šnekamoje kalboje, ypač tarp vietinių žmonių, greičiau išgirsime pavadinimą Suvalkija, o ne Sūduva. Sūduviai yra autochtonai, kilę iš jotvingių (sūduvių), susidarė kaip etninė grupė XVI-XVII a. Sūduvius papildė nadruviai, atsikėlę iš Kauno apylinkių ir Žemaitijos. Sūduvių etninei grupei darė įtaką dar anksčiau - ХШ a. pab.-XIV a. - į Užnemunę atkelti žiemgaliai, totoriai, lenkai (daugiausia mozūrai, kaip karo belaisviai patekę į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK).“ – rašoma portale „Sūduvos gidas“. Skaitykite...