Siekiant pagerinti paslaugų kokybę bei užtikrinti sklandų tinklalapio funkcionavimą, svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Išjungdami šį pranešimą arba tęsdami naršymą svetainėje sutinkate su slapukų naudojimo politika.

Apie šį bei tą...

Pristatyta trečioji tremtinių prisiminimų knyga

Greta ALIŠAUSKAITĖ, „Santaka“

Tremties iš mūsų istorijos ištrinti neįmanoma, tačiau su kiekviena karta mažėja gyvų istorijos liudininkų. Knygos „Mes sugrįžom...“ trečiosios dalies pristatyme dalyvavę tremtiniai pabrėžė, kad pagrindiniu jos tikslu laiko tikrosios, neiškraipytos, istorijos perdavimą.
Knygos pristatymo renginį vedė jos sudarytoja, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilkaviškio filialo pirmininkė, aktyvi visuomenininkė Dalija Agota Karkienė. Renginys pradėtas Lietuvos himnu, tylos minute, uždegus žvakutes pagerbti negrįžusieji iš amžino įšalo žemės bei jau iškeliavę į amžinybę aktyvūs tremtiniai. Renginį pagyvino ir dainomis džiugino net trys ansambliai: LPKTS Vilkaviškio filialo „Atmintis“, Pasaulio kybartiečių draugijos „Senjoros“ ir P. Karužos 6-osios kuopos šaulių mišrus vokalinis ansamblis „Šaulys“. Muzikinę staigmeną padovanojo ir dvi buvusios mūsų krašto tremtinės – seserys Eugenija Pratosevičiūtė-Šimonienė ir Elvyra Protasevičiūtė-Valaitienė, atstovavusios Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių chorui „Laisvė“. Skambėjo mokytojo Jeronimo Šalčiūno eilės „Motinų skausmas“, geros nuotaikos linkėjo ir dainomis džiugino Virbalio kapela „Pliumpa“.
Pasak D. A. Karkienės, ši knyga yra pačių stipriausių rašinių rinkinys. „Tai jau trečioji Vilkaviškio politinių kalinių ir tremtinių Sibiro gulagus liudijanti knyga. Tai ir rajono tremtinių filialo pastarojo dešimtmečio veiklą apibendrinantis leidinys, iliustruotas Sibire kasdienybę ir šventes fotografavusių tremtinių nuotraukomis bei Lietuvoje užfiksuotomis rajono tremtinių renginių akimirkomis. Jas kruopščiai kaupia nenuilstantis tremtinių fotometraštininkas Romas Čėpla“, – mintimis apie leidinį pasidalijo jo redaktorė Violeta Mickevičiūtė.

Komentuoti (0)

Skaityti daugiau...

Minėjo socialinių darbuotojų dieną

Andrius GRYGELAITIS, „Santaka“

Rajono socialinių įstaigų specialistai šventiškai paminėjo jubiliejinę – dešimtąją – Lietuvos socialinių darbuotojų dieną.

Grojo pats direktorius

Į Didvyžių socialinės globos namuose šiais metais surengtą šventę rinkosi ne tik šios įstaigos darbuotojai, bet ir gyventojai. Visus kvietė čia koncertą surengusi Virbalio kultūros namų tradicinė kapela „Pliumpa“, kurioje groja bei dainuoja ir pats socialinės globos namų direktorius Rimvydas Žiemys.
Vos keletą mėnesių gyvuojanti kapela smagiai nuteikė publiką. Susirinkusieji kartu su atlikėjais nevengė ir padainuoti, ir pašokti. 
„Socialinių darbuotojų reikia daugeliui žmonių. Vien tokio tipo įstaigose kaip mūsų visoje šalyje gyvena beveik 6,5 tūkst. asmenų. Nors pareigybės skamba ir kitaip, tačiau socialinės globos namuose tikriausiai nėra nė vieno darbuotojo, kuris nebūtų susijęs su socialiniu darbu. Tad ši šventė – visų“, – sveikindamas savo įstaigos darbuotojus kalbėjo R. Žiemys. 
Šios šventės proga direktorius padėkos raštais apdovanojo labiausiai nusipelniusius ir pasižymėjusius Didvyžių socialinės globos namų socialinius darbuotojus. 

Vyko į kelionę

Komentuoti (0)

Skaityti daugiau...

Pilviškiuose vyks tradicinis šaudymo iš pneumatinių šautuvų turnyras „Vilkaviškio šaulys 2014“

Šaudymo iš pneumatinių šautuvų entuziastai kviečiami dalyvauti tradiciniame šaudymo turnyre – „Vilkaviškio šaulys 2014“. Šiemet, kaip ir kasmet, turnyre galima dalyvauti individualiose ir komandinėse varžybose. Turnyras vyks 2014 m. rugsėjo 20 d. Pilviškių seniūnijoje,  Stoties gatvėje esančioje aikštėje (prie vandens bokšto). Dalyvių registracija nuo 10 val., turyro pradžia – 11 val., telefonas pasiteiravimui – 834266035.

Turnyro organizatoriai

 

Komentuoti (0)

Šeštadienis – su liaudiškomis kapelų dainomis ir muzika

Laima Vabalienė, „Santaka“, 2014-07-15

Nemažą būrį liaudiškos muzikos gerbėjų į Klausučius suvadino kapelų šventė „Kai ateina subatėlė“.
Pramogoms lauke nelabai tikęs oras neleido kapelų muzikai, kaip buvo planuota, sklisti gražiai sutvarkytame Klausučių parke. Muzikantai ir žiūrovai buvo pakviesti į kultūros namų salę, kurią iš vakaro iki vėlumos javų varpomis ir gėlėmis gražino kultūrinio darbo organizatoriui Ramūnui Puodžiūnui talkinę vietiniai jaunuoliai. Jaunimo atstovai Skirmantė Paukštytė bei Modestas Mockevičius vedė ir visą renginį. 
Po puokštę skambių dainų bei geros nuotaikos klausytojams dovanojo penkios mūsų rajono tradicinės kapelos. Į sceną kilo ir ilgesnę koncertinę patirtį turintys kolektyvai, ir visai neseniai susibūrę muzikantai. Tai – „Širvinta“ (vadovas Vitas Venclova) iš Alvito, iš Paežerių kaimo „atplaukęs“ „Gulbinėlis“ (vad. Albinas Selmistraitis), jauna Virbalio kultūros namų „Pliumpa“ (vad. Alfonsas Juškevičius), liaudiškų melodijų repertuarą savos kūrybos dainomis paįvairinanti Alksnėnų kaimo bendruomenės kapela „Alksnė“ (vad. Lina Skrinskienė) ir, galima sakyti, savi muzikantai – Klausučių seniūnijos Rementiškių dvaro kolektyvas (vad. Rita Jakevičienė). Šią jauniausią kapelą gražiai pasveikino Rementiškių dvare įsikūrusio Sūdavos krašto muziejaus vadovė Regina Naujokaitienė, visiems muzikantams dėkojusi už saugomą ir perteikiamą brangiausią tautos turtą – liaudišką muziką. 
Šventės organizatorius R. Puodžiūnas, pasidžiaugęs ir kolektyvų, ir žiūrovų gausa, visoms kapeloms įteikė lauknešėlius bei Vilkaviškio kultūros centro direktorės Renatos Medelienės padėkas. Bet didžiausias atpildas scenoje buvusiems žmonės – žiūrovų aplodismentai, gera nuotaika, lingavimas ir dainavimas drauge. Visi bendrai šventę ir baigė, kartu užtraukę žinomą bei mielą „Giminių“ dainą. 

Komentuoti (1)

Penktadienį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje svarstyti 25 klausimai, dauguma jų diskusijų nesukėlė. Visi sprendimų projektai patvirtinti.

„Santaka“, 2014 m. Liepos 1 d. Antradienis, Eglė KVIESUKAITIENĖ

Skyrė pinigų
Tarybos nariai vienbalsiai nusprendė skirti 500 litų finansinę paramą nuo gaisro nukentėjusiai Molių šeimai. Ugnis pasiglemžė Jurgelių kaime (Pilviškių sen.) gyvenančių žmonių ūkinį pastatą. 
Neįgaliųjų draugijai panaudos pagrindais dešimčiai metų perduotas Savivaldybei priklausantis turtas, kurio vertė – 43 tūkst. litų. Tai baldai, treniruokliai, masažo stalai, buitinė technika. 
Savivaldybės taryba pritarė UAB „Vilkaviškio vandenys“ vykdomam projektui Pilviškių gyvenvietėje ir skyrė beveik 500 tūkst. litų daliniam jo finansavimui, lėšas tam planuodama numatyti 2015 metų biudžete. 

Pakeitė pavadinimus
Pašeimenių (Bartninkų sen.) ir Masikvietiškio (Šeimenos sen.) kaimai ir Keturvalakių miestelis turės po naują gatvę. 
Pašeimeniuose link Kalvarijos vedanti gatvė ir vadinsis kaimyninės savivaldybės vardu, Keturvalakių gatvė Keturvalakiuose pervardinta į Liepų, o Masikvietiškyje viena gatvė pavadinta Gudelių vardu. 
Pajevonyje pavadinimo neteko daug aistrų kėlusi Šventakalnio gatvė, taip pavadinta prieš ketverius metus. Nors oficialiai pateikta versija – šioje gatvėje nėra suteiktų ir įregistruotų adresų, todėl ir reikia ją naikinti, patys pajevoniečiai puikiai žino tikrąsias priežastis. Mat jau prieš porą metų dėl istorinio gatvės pavadinimo buvo kilęs ažiotažas, kai pagonybės laikus menantis pavadinimas nepatiko Pajevonio klebonui Francui Kukliui. Kunigas, pasitelkęs į pagalbą bendruomenės atstovus, kreipėsi į rajono Savivaldybę, kad gatvė būtų pervardinta Bažnyčios vardu. Seniūnas Gediminas Bisikirskas motyvavo, jog netoli istorinio kalno esančiai gatvei pavadinimas suteiktas pagal tautotyrininkų rekomendacijas. 
Tada rajono valdžia apsisprendė gatvių pavadinimų kas porą metų nekaitalioti, nes tai kainuoja pinigus. Tačiau vėliau buvo rastas kompromisas – toje gatvėje buvusiems pastatams suteikta Javonio gatvės numeracija, o prie kelio, vedančio į Lietuvos istorinę vietą – Šventakalnį, pastatytas ten nukreipiantis kelio ženklas. Anot Pajevonio seniūno, toks sprendimas ir vilką pasotino, ir avis liko sveika. 

Komentuoti (0)

Skaityti daugiau...

Referendume nedalyvaukime

Birželio 29 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra aiškiai išsakę savo poziciją šio referendumo klausimu: visus Lietuvos žmones, o ypač partijos narius primygtinai raginame referendume nedalyvauti (neiti į jį).
Referendume bus sprendžiami trys esminiai klausimai: siekiama sumažinti referendumui surengti reikalingų parašų kiekį nuo 300 iki 100 tūkst. parašų; siekiama visiškai uždrausti žemės ūkio paskirties žemę parduoti kitų ES šalių piliečiams; uždrausti Lietuvos gamtos išteklius eksploatuoti be referendumo.
Referendumo formuluotė, nors kai kam ir skambanti patraukliai, bet yra antikonstituciška, galinti pakenkti Lietuvos narystei Europos Sąjungoje ar netgi vesti prie Lietuvos pasitraukimo iš ES. Referendumo iniciatyva šiurkščiai pažeidžia Lietuvos kaip ES narės įsipareigojimus, nes numato uždrausti žemės pardavimą net ES valstybių piliečiams. Žemės pardavimo problemos jau yra išspręstos mūsų frakcijai Seime iniciavus žemės saugiklių įstatymus ir normaliai sureguliavus žemės rinką. TS-LKD inicijuoti saugikliai neleis spekuliuoti žeme ir užtikrins, kad ją įsigys tik tie asmenys, kurie iš tikrųjų norės dirbti žemę, užsiimti žemės ūkiu. Tolimesnis draudimų eskalavimas ir jų įteisinimas referendumu reikštų ne Lietuvos žemės apsaugą, o tik sukeltų Lietuvos narystės ES problemas, nes Lietuva neįvykdys 2004 m. referendumu patvirtintos stojimo į ES sutarties įsipareigojimų.
Referendumo iniciatoriai taip pat siūlo Konstitucijos pataisą, kurią priėmus, būtų sumažintas referendumui surengti Konstitucijos reikalaujamas 300 tūkst. iniciatyvą remiančių piliečių skaičius iki 100 tūkst. Toks sumažinimas galimai atvertų kelią neatsakingoms iniciatyvoms, sukeltų politinę sumaištį ir sumenkintų parlamentinę demokratiją. Referendumo inicijavimui reikalingo piliečių parašų skaičiaus sumažinimas yra žalingas ir galimai keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai akivaizdžiai įrodo panašios „referendumų“ iniciatyvos, kokias matėme Ukrainos Kryme. Ne veltui tokiose senose demokratijose kaip Vokietija yra taikomi netgi žymiai griežtesni barjerai referendumų organizavimui.
O taip pat, pritarus referendumo teiginiams (balsuojant referendume būtų pritariama visiems teiginiams iš karto) iškils ir tokių absurdiškų situacijų kaip, pavyzdžiui, dėl žemės gelmių turtų eksploatavimo, kai ūkininkas be referendumo pritarimo negalės atsidaryti žvyro karjero, kad galėtų pažvyruoti savo ūkio reikmėms naudojamus kelius.
Akivaizdu, kad tai yra politizuotas referendumas. Jo iniciatoriai ir jį rėmusios grupės ar partijos referendumo iniciatyvą išnaudojo savo siauriems politiniams tikslams Europos Parlamento rinkimuose, jų agitacijoje. Tačiau tai yra trumparegiškas ir pavojingas požiūris. Tai yra kelias, atveriantis Pandoros skrynią kitoms panašioms ir netgi pavojingesnėms referendumų iniciatyvoms, pavyzdžiui, prokremliškų grupių siekiui surengti referendumą dėl Lietuvos išstojimo iš ES.
Mes, TS-LKD, nariai esame tikri Lietuvos patriotai, siekiantys saugios Lietuvos tvirtoje Europoje. Todėl nepasitikime tokiomis pseudodemokratinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama ne stiprinti valstybę, o kaip tik naikinti jos pamatus, pasukti provakarietišką Lietuvos kursą atgal į Rytus.
Todėl birželio 29 d. kviečiame boikotuoti referendumą ir paraginti į jį neiti savo šeimos narius, draugus ir kaimynus. Būkime tvirti, patriotiški ir apginkime tikruosius Lietuvos interesus.
TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius
TS-LKD pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius

 

Komentuoti (0)

Vilkaviškio rajono savivaldybėje posėdžiavo Marijampolės regiono plėtros taryba

Birželio 4 d. Vilkaviškio rajono savivaldybėje, atnaujintuose Paežerių dvaro rūmuose, posėdžiavo Marijampolės regiono plėtros taryba, buvo priimti 7 sprendimai, 5 iš jų susiję su Marijampolės regiono projektų sąrašų tikslinimu.
Taryba patikslino Marijampolės regiono projektų sąrašus priemonei „Regioninės plėtros tobulinimas, regionų plėtros planai ir savivaldybių (ilgalaikiai/trumpalaikiai) strateginiai plėtros planai“ įgyvendinti. Buvo pakoreguotos projektų vertės pagal faktiškai baigtiems projektams išmokėtas lėšas, nes visi 9 projektai pagal šią priemonę baigti įgyvendinti – buvo rengiami savivaldybių strateginiai planai, veiklos planai, savivaldybių atskirų sričių bei viso regiono plėtros galimybių studijos. Per 2007–2013 m. laikotarpį Marijampolės regione šioms veikloms buvo skirta 927 tūkst. Europos socialinio fondo lėšų.
Projektų sąrašas priemonei „Vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinti buvo patikslintas pakoreguojant baigto įgyvendinti projekto biudžetą pagal faktiškai išmokėtas lėšas. Iš viso Marijampolės regione 2007–2013 m. laikotarpiu įgyvendinama 12 vandens telkinių būklės gerinimo projektų, 8 iš jų baigti įgyvendinti. Panaudojus daugiau kaip 7,6 mln. Europos regioninės plėtros fondo lėšų Marijampolės regione buvo išvalyta Šešupė, Jevonio upelis, Šeimenos, Vilkaujos upės, keletas kitų mažesnių vandens telkinių.
Priemonės „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ projektų sąrašas buvo patikslintas pakoreguojant projektų biudžetus ir projektų įgyvendinimo eigoje susidariusius sutaupymus skiriant Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos projektui „Nestacionarių socialinių paslaugų plėtra VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centre“ papildomai finansuoti. Gautos papildomos lėšos (74.641,29 Lt) bus panaudojamos vidaus patalpų remonto darbams. Tuo pačiu Tarybos sprendimu buvo patikslintas projekto „Mišrių socialinių paslaugų teikimo infrastruktūros sukūrimas Šakių rajono savivaldybės Plokščių, Gelgaudiškio ir Kriūkų seniūnijose“ (jį Šakių rajono savivaldybėje įgyvendina Viešoji įstaiga „Vilties žiedas“) tikslas. Buvo išplėstos numatomas teikti paslaugos Plokščiuose esančiame mišrių socialinių paslaugų centre ir numatomų teikti paslaugų teritorija.
Taryba priėmė sprendimą deleguoti Tarybos pirmininką Algį Žvaliauską į Lietuvos ir Lenkijos tarpvyriausybinę bendradarbiavimo per sieną komisiją. Šios komisijos veikla apima bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Lenkijos tarnybų (policijos, pasienio, ugniagesių gelbėtojų ir kt.) koordinavimą.
Tarybos posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl Marijampolės regiono atstovų delegavimo į Europos Sąjungos institucijas. Taryba priėmė sprendimą kandidatais į Lietuvos delegaciją Europos Sąjungos Regionų komitete skirti Algirdą Neiberką (Vilkaviškio rajono savivaldybės merą), Karolį Podolskį (Marijampolės savivaldybės tarybos narį), Rimvydą Žiemį (Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narį), Rolandą Jonikaitį (Marijampolės savivaldybės tarybos narį), Vytautą Kanevičių (Kazlų Rūdos savivaldybės merą), Vaidą Giraitytę (Marijampolės savivaldybės tarybos narę) tikraisiais atstovais bei Mavliudą Melibajevą (Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narę) pakaitine atstove.
Tarybos posėdyje svarstyta informacija dėl Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo projekto ir regionų plėtros tarybų vaidmens, įgyvendinant regioninę politiką. Tarybos nariai bei posėdyje dalyvavęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Albinas Mitrulevičius ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėjas Bronius Kleponis diskutavo apie Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo projektą, regionų plėtros tarybų vaidmenį, jų funkcijas, įgaliojimus ir atsakomybę. Tarybos nariai pateikė pasiūlymus, kaip būtų galima tobulinti įstatymo projektą suteikiant daugiau galių regionų plėtros taryboms bei stiprinant savivaldą regionuose.

Agnė Norutė, Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Marijampolės apskrities skyriaus vyr. specialistė

Komentuoti (0)

L. Andrikienė: Man buvo garbė atstovauti Lietuvai Europos Parlamente

Antrąją darbo Europos Parlamente kadenciją baigianti Laima Andrikienė, dėkodama už paramą gegužės 25 d. vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose ir komentuodama jų rezultatus, sakė: „Man buvo garbė dvi kadencijas – nuo 2004 iki 2014 metų – atstovauti Lietuvai Europos Parlamente. Dešimt metų dirbau užsienio reikalų, ES biudžeto, tarptautinės prekybos, žmogaus teisių, ES Rytų kaimynystės politikos ir krikščioniškųjų vertybių gynimo srityse. Visų mano darbų matas buvo Lietuva – jos saugumas ir žmonių gerovė. Dėkoju Lietuvos žmonėms už tai, kad jų įgaliota galėjau prisidėti prie Europos, o tuo pačiu ir Lietuvos saugumo didinimo, ekonomikos stiprinimo, taip pat demokratijos, pilietinių ir žmogaus teisių, žmogaus orumo gynimo ne tik Europos Sąjungoje, bet visame pasaulyje."
„Džiaugiuosi, kad nepaisant pesimistinių prognozių, kurių buvo ypač gausu prieš rinkimus, centro dešinė – Europos liaudies partijos frakcija – ir toliau išlieka didžiausia Europos Parlamento frakcija, kurioje dirbs 213 iš 751 Europos Parlamento narių. Dauguma frakcijos kolegų iš visų 27 valstybių, su kuriais ranka rankon dirbau šioje frakcijoje, yra verti pasitikėjimo, ir aš sveikinu Europos liaudies partijos pergalę šiuose Europos Parlamento rinkimuose, – sakė L. Andrikienė. – Kita vertus, euroskeptikų ir radikalų pergalė kai kuriose ES valstybėse narėse neabejotinai atneš į Europos Parlamentą naujų vėjų ir naujų iššūkių, todėl Europos liaudies partijos frakcijos kolegoms linkiu sėkmės juos įveikiant."
Kalbėdama apie Europos Parlamento rinkimų Lietuvoje rezultatus L. Andrikienė pastebėjo: „Vyriausioji rinkimų komisija dar nepaskelbė galutinių rinkimų į EP rezultatų, tai bus padaryta kiek vėliau, bet balsai suskaičiuoti, rezultatai jau yra aiškūs. Sveikinu išrinktuosius ir džiaugiuosi, kad Europos Parlamente dirbs P. Auštrevičius, V. Blinkevičiūtė, A. Saudargas, Z. Balčytis – patyrę politikai, kuriais Lietuva reikalui esant galės pasiremti."
„Šių rinkimų negaliu pavadinti nesėkmingais ir sau – juk net 80 157 Lietuvos piliečiai išreiškė pasitikėjimą ir norą matyti mane dirbančią Europos Parlamente, o iki pergalės rinkimuose man pritrūko vos 133 balsų. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi šiuo dideliu žmonių pasitikėjimu. Nuoširdžiai dėkoju bendrapiliečiams, už mane balsavusiems Lietuvoje ir užsienyje. Dėkoju visiems bendradarbiams, bendražygiams ir talkininkams, kurie padėjo rinkimų kampanijos metu, o ir visus pastaruosius penkerius darbo Europos Parlamente metus. Dėkoju rinkimų stebėtojams, kurie savo pareigą atliko kruopščiai ir sąžiningai.
Ypatingą padėką skiriu Alytaus, Lazdijų, Kupiškio, Jurbarko ir Kalvarijos rajonų savivaldybių žmonėms, dalyvavusiems rinkimuose, taip pat gimtojo Druskininkų miesto ir Varėnos, Mažeikių, Telšių, Kelmės, Šakių bei Kauno rajonų, ir daugelio kitų savivaldybių žmonėms už didelę paramą, pasitikėjimą ir už mane atiduotus pirmumo balsus. Man ši rinkimų kampanija buvo ne tik dar viena mokykla, bet ir didelė Dievo dovana, leidusi per trumpą laiką pamatyti beveik visą Lietuvą ir suvokti, kaip toli Lietuva nuėjo ne tik nuo 1990-ųjų kovo 11-osios, bet ir per pirmuosius dešimt narystės ES metų, kokios milžiniškos kokybinės slinktys yra įvykę mūsų valstybėje ir visuomenėje", – pažymėjo L. Andrikienė.

 

Komentuoti (0)