Šią vasarą nusprendžiau dalį savo atostogų praleisti Kroatijoje. Kelione nenusivyliau: orai pasitaikė neblogi, tad laikas, kurį užtrukome, prabėgo kaip viena diena. O ir pamatėme ne tiek mažai: iš aštuonių nacionalinių parkų, esančių Kroatijoje, apsilankėme keturiuose – ėjome Paklenicos kanjonu, žavėjomės Krka upės kriokliais, iš Zadaro plaukėme į Kornati salas ir mėgavomes Plitvicos ežerų grožiu. Sužavėjo Splitas, Trogiras ir Dubrovnikas.
Beje, ši valstybė nuo liepos pirmos tampa Europos Sąjungos nare, o istorija, kurią turi ši Balkanų pusiasalio šalis, – išties turtinga ir įdomi. Tiesa, stojimo į ES kai kurie Kroatijos žmonės šiek tiek prisibijo, mat turi nacionalinį gėrimą „rakiją“, kuria kol kas prekiauja be jokių apribojimų, o tapus ES nare, laikantis ES direktyvų, gali tekti ją apmokesdinti akcizais. Pačių kroatų girtų tikriausiai nepamatysite, ne šio geria nedaug, tiksliau, vartoja daugiausiai jį kaip vaitus. Ir dar: kaip ir kaimyninėje Lenkijoje, taip ir Kroatijoje taikomas ne vienas PVM dydis, o keli. Kroatijos atveju – 5 ir 25 proc.
Informacijos apie šalį galite rasti Laisvojoje enciklopedijoje „Vikipedia“, o čia pateikiu keletą vaizdų, kuriuos užfiksavau būdamas šioje nuostabią gamtą ir turtingą istoriją turinčioje bei, kaip sako liaudis, ir šilto, ir šalto mačiusioje šalyje.