Siekiant pagerinti paslaugų kokybę bei užtikrinti sklandų tinklalapio funkcionavimą, svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Išjungdami šį pranešimą arba tęsdami naršymą svetainėje sutinkate su slapukų naudojimo politika.

Apie šį bei tą...

Kodėl verta kovoti su korupcija?

Kad ir kaip būtų gaila, jei ne kasdien, tai bent keletą kartų per savaitę pavartojame ar bent išgirstame žodį korupcija. O kad ji gaji tarp mūsų, įtikinamai įrodo ir pastarųjų mėnesių skandalų pavyzdžiai. Todėl svarbu, kad korupcijos mąstai mažėtų. O tam, kad taip įvyktų, kaip matyti iš nūdienos pavyzdžių, reikės dar daug pastangų, nors savivaldybių ir kitų institucijų korupcijos prevencinę veiklą skatinti imasi STT, o įstatymo leidėjas tobulina teisės aktus.
Kas gi yra korupcija? Paprasčiausiai ji apibūdinama, kaip piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant asmeninės naudos. Mokslininkai siūlo kiek detalesnę sąvoką: korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (valstybės politiko, teisėjo, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ir kito jam prilyginto asmens) arba privačiame sektoriuje, elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų, teisės aktuose ar įmonių vidaus taisyklėse nustatytų elgesio standartų, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims, ir taip pakenkiant valstybės ar atskirų fizinių arba juridinių asmenų interesams.

Komentuoti (0)

Skaityti daugiau...

Šeštadienis – tarp gėlių ir muzikos

Eglė Mičiulienė, „Santaka“

Šį šeštadienį namuose tikrai nevertėjo sėdėti. Laukiant popiet prasidėsiančių Paežerių dvaro atidarymo iškilmių, jau nuo ryto buvo galima dairytis po Vilkaviškį. Ant trijų jo tiltų šurmuliavo gėlių sodintojai, o įvairiomis melodijomis žmones linksmino po visą miestą išsibarstę muzikantai, švenčiantys Gatvės muzikos dieną.

Kartu su kolegėmis gėles sodinusi ligoninės vyr. slaugytoja Roberta Suprikienė džiaugėsi gražia idėja ir žadėjo, jog kitąmet medikai „savo“ tiltą žiedais papuoš dar gausiau.

 Prie knygyno įsikūrė kapela „Pliumpa“

2013 metais „Santakos“ redakcijos iniciatyva prasidėjusi akcija „Gėlės – mūsų miestui“ vėl sulaukė miestiečių palaikymo. Pavieniai gyventojai, verslininkai, įmonių, įstaigų atstovai atnešė kas gėlių, kas trąšų, o kas skyrė pinigų žydintiems augalams nupirkti. Ypač gausiai gėlėmis, pinigais ir darbais prie akcijos prisidėjo UAB „Rytas“, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Vilkaviškio švietimo pagalbos tarnyba, Trečiojo amžiaus universitetas, Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos bendruomenė, „Swedbank“ Vilkaviškio klientų aptarnavimo padalinys, UAB „Pizza vero“, įmonė „Girema“. Visą gausų būrį rėmėjų išvardyti būtų sunku, tačiau esame dėkingi visiems vienaip ar kitaip gėlių sodinimo akcijoje dalyvavusiems vilkaviškiečiams, kurie nenumojo ranka į savo miesto gražinimą.
Kaip ir visuomet, nebūtume išsivertę be Vilkaviškio komunalinio ūkio pagalbos: darbštūs jo darbuotojai ne tik kasmet paruošia lovelius, padeda sodinti gėles, bet ir jas per visą vasarą prižiūri. 
Prie gėles sodinusių redakcijos darbuotojų savanoriškai prisijungė Savivaldybėje dirbančios vilkaviškietės Vilma Kolpakovienė, Daiva Riklienė ir Vilija Vyšniauskienė. 
Smagu, jog į „Santakos“ redakcijos kvietimą padovanoti savo miestui gėlių šiemet noriai ir aktyviai atsiliepė Vilkaviškio ligoninės kolektyvas. Taigi, šiemet buvo papuošti ne tiktai tiltai Gedimino bei Statybininkų gatvėse, bet ir trečias, greta ligoninės Nepriklausomybės gatvėje esantis, tiltas. Medikai ne tik surinko pinigų ir nupirko gėlių – ligoninės darbuotojos ir pačios atvyko susodinti augalus į lovelius. 
Kaip minėta, per Gatvės muzikos dieną gimusi gėlių sodinimo akcija ir šiemet neatsiskyrė nuo miesto bei rajono muzikantų. Sodinti gėles ant Gedimino gatvės tilto buvo smagiausia, nes ten akcijos „Gėlės – mūsų miestui“ dalyvius linksmino Virbalio tradicinė kapela „Pliumpa“, įsikūrusi greta Vilkaviškio knygyno. Liaudiškos muzikos atlikėjų buvo ir daugiau: į turgų skubančius žmones smagiomis melodijomis džiugino prie autobusų stoties grojanti Paežerių kaimo kapela „Gulbinėlis“ ir greta degalinės išsirikiavę liaudiškos muzikos kapelos „Alksnė“ muzikantai. 

Komentuoti (0)

Skaityti daugiau...

Vilkaviškio „Rotary“ klubas pasiruošęs permainoms

Andrius Grygelaitis, „Santaka“

klubas 2015

Vilkaviškio „rotariečiai“ yra gana aktyvūs įvairių renginių dalyviai. Prieš metus kartu su kitų šalies „Rotary“ klubų atstovais jie dviračiais keliavo prie Vištyčio seniūnijoje esančios trijų valstybių sienų sankirtos. 

Jie – daugiau nei geri draugai. Tai žmonės, vienas kitą vadinantys broliais, nors jų ir nesieja giminystės ryšiai. Šešioliktus metus gyvuojantis Vilkaviškio „Rotary“ klubas šiuo metu keičia nusistovėjusias tradicijas ir pirmą kartą į savo gretas priėmė penkias moteris. 

Nori būti aktyvesni

Daugiau nei šimtmetį gyvuojantis tarptautinis „Rotary“ klubas šiuo metu visame pasaulyje vienija maždaug 1, 2 mln. žmonių. Tai gero būdo ir reputacijos savo versle ar bendruomenėje asmenys, kurie savo veikla bei principingumu, noru tarnauti bendruomenei stengiasi užkrėsti ir aplinkinius. 2014 m. savarankiškos apygardos teisę išsikovojusioje Lietuvoje yra 50 „Rotary“ klubų, kuriems priklauso maždaug pusantro tūkstančio žmonių, iš jų – trys dešimtys vilkaviškiečių. Iki šiol Vilkaviškio „Rotary“ klubą nuolat sudarė 21–27 nariai. Šiemet jų skaičius išaugo dešimtimi. Nuo sausio 1 d. buvo priimti du vyrai, o nuo liepos 1 d. į judėjimą įsitrauks dar trys vyrai ir penkios moterys. Tą dieną klubo narių skaičius išaugs iki 31 (būtent toks vidurkis ir yra visoje šalyje).
Nuo liepos 1 d. „Rotary“ bendruomenės laukia ir daugiau naujovių. Klubams bus suteikta daugiau lankstumo bei pasirinkimo laisvės. Pavyzdžiui, dalyvavimas susirinkimuose galės būti asmeninis arba prisijungus internetu. Svarbu, kad augtų narių aktyvumas ir tai atneštų didesnės naudos visuomenei.
Ilgą laiką visame pasaulyje „Rotary“ klubams priklausė vien vyrai. Tik bėgant metams, ieškant naujovių bei siekiant pokyčių, po truputį į judėjimą buvo pradėtos įtraukinėti ir moterys. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra ne vienas „Rotary“ klubas, kuriam priklauso vien moterys. Lietuvoje dailiosios lyties atstovės sudaro 14 proc. visų narių.
Iki šiol Vilkaviškio „Rotary“ klubui priklausė vien vyrai. Šie metai visame „Rotary“ judėjime yra paskelbti narystės plėtros metais, todėl vilkaviškiečiai taip pat nusprendė atsinaujinti.
„Neslėpsiu, vienas iš mūsų tikslų – suaktyvinti klubo veiklą. „Rotary“ simbolis – besisukantis dantratis, simbolizuojantis kaitą, pokyčius. Mes nenorėjome stovėti vietoje, todėl ir ryžomės žengti šį žingsnį. Apie tai diskutavome ne vienus metus“, – teigė dabartinis asociacijos prezidentas Vitas Didžbalis.

Tenka pagalvoti

Vilkaviškiečių klubo narių amžiaus vidurkis – 54 metai. Tiesa, daugelyje pasaulio valstybių šis vidurkis yra dar didesnis, kai kur siekiantis net 70 metų.
„Danijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse gyventojai, išėję į pensiją, gali skirti daugiau savo laiko klubo reikalams, būti aktyvesniais nariais ir pretenduoti į aukštesnes pareigas „Rotary“ organizacijoje. Paprastai ten jų nevaržo ir finansiniai dalykai. Lietuvoje, deja, yra kiek kitaip. Sulaukus pensinio amžiaus, neretai bent kelis kartus sumažėja ir gaunamos pajamos, todėl žmonės yra priversti gerai pagalvoti, ar jie gali sau leisti likti klube“, – kalbėjo vienas iš buvusių „Rotary“ prezidentų Rimvydas Žiemys.
Klubo senbuviai, narystės metu pasižymėję „Rotary“ idealų propagavimu, turi galimybę tapti klubo garbės nariais. Jie nemoka nario mokesčių, neturi balsavimo teisės bei galimybės pretenduoti į kokias nors pareigas, tačiau gali dalyvauti klubo susirinkimuose, siūlyti savo idėjas ir sumanymus. Šiuo metu mūsų rajono „Rotary“ klube yra keturi garbės nariai, tarp jų – ir šalies Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Dalis klubo narių mokamų mokesčių keliauja į tarptautinį fondą, iš kurio lėšų įgyvendinami didžiuliai projektai. Vienas iš jų – bendradarbiaujant drauge su turtingiausiu pasaulio žmogumi Bilu Geitsu siekis išnaikinti poliomielito protrūkius visoje planetoje. Šiuo metu Pasaulinė Sveikatos Organizacija skelbia, kad poliomielitas jau yra išnaikintas Pietryčių Azijoje. Tai didelis pasiekimas žmonijos istorijoje, ir prie to stipriai prisidėjo visa „Rotary“ bendruomenė. 

Komentuoti (0)

Skaityti daugiau...

Klausučiai turėjo progų švęsti

„Santaka“, 2016-05-10

„Pirmieji namai atsirado tada, kai moteris, laikydama glėbyje kūdikį, padainavo jam lopšinę. O kai į būrį susieina dainą, tradicijas mylinčios mamos ir jų vaikai, kai motinos lopšinei savų namų pastogės jau nebeužtenka, tada kaimelyje įsižiebia dar vienas kultūros židinys“, – bendrą vardiklį dvigubai šventei, praeitą šeštadienį vykusiai Klausučių kultūros namuose, surado renginį vedusi sūdaviškė Virginija Denutienė. Kultūrinės veiklos vadybininkas Ramūnas Puodžiūnas surengė Motinos dienai skirtą koncertą, o vėliau – ir vakaronę. Tądien kultūros darbuotojas už kelerių metų pastangas ir pats sulaukė įvertinimo bei linkėjimų, mat buvo tapęs antrosios švęstos progos „kaltininku“. Buvo pažymėtas Klausučių kultūros namų veiklos 5-metis, o šita sukaktis neatsiejamai susijusi su iniciatyviu kultūros specialistu R. Puodžiūnu. Šį žmogų, turintį gyslelę kultūriniam darbui, kaip potencialų darbuotoją jau iš anksto buvo nusižiūrėjusi Klausučių seniūnė Gema Skystimienė, anuomet brandinusi mintį, jog seniūnijai reikėtų kultūros darbuotojo.
„Ne pastatui penkeri metai. Penkeri metai, kai čia dirba specialistas, prikėlęs kultūros namus naujam gyvenimui. Šis pastatas yra pats akivaizdžiausias įrodymas, kad gali stovėti gražiausi rūmai, tačiau be entuziastingai dirbančio žmogaus juose nebus jokios gyvybės“, – kalbėjo Vilkaviškio kultūros centro direktorė Renata Medelienė. 
„Šitą salę atsimenu nuo 1988-ųjų. Sienų spalvos tos pačios, pasikeitė užuolaidos, scenos dekoracijos. Šurmulys čia nutilo, kai „pabiro“ kolūkiai, taip pat – ir Rumokų bandymų stoties eksperimentinis ūkis, o salė buvo privatizuota. Kol kas šita patalpa dar galutinai nėra nei seniūnijos, nei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus rankose, tačiau smagu, jog taip bus, – kalbėjo šventėje viešėjęs Savivaldybės tarybos narys Rimvydas Žiemys. – Šiandien reikia pasidžiaugti, kad yra žmonių, kurių dėka šurmulys sugrįžo į šitą erdvę, kad jau penkeri metai čia vyksta geri kultūriniai renginiai. Noriu palinkėti, jog kultūra sugrįžtų į visus kaimus, ne tik į Klausučius.“ 

Komentuoti (0)

Skaityti daugiau...

Didvyžių SGN kolektyvas koncertavo Rokiškyje

Didvyžių socialinės globos namų atlikėjai, kuriems vadovauja užimtumo specialistė Vida Valentienė, su Grupe Meksikano pasirodė Skemų socialinės globos namų organizuotame renginyje Rokiškio kultūros centre.

Komentuoti (0)

Dauguma opozicijos neišgirdo

Dangyra Apanavičienė. „Santaka“, 2015 m. rugsėjo 29 d. Nr.113

Pasiskelbė valdančiąja dauguma

Penktadienį vykusį rajono Savivaldybės tarybos posėdį jam pirmininkavęs meras Algirdas Neiberka tradiciškai pradėjo rugsėjo mėnesį gimtadienius šventusių politikų pagerbimu, o po to pateikė pranešimą apie Savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos sudarymą. Pasak pranešėjo, jai priklausys į Tarybą išrinkti socialdemokratai bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, kurie pasirašė ir bendrą veiklos programą.
Tokio oficialaus pasiskelbimo jau ne kartą buvo reikalavę kai kurie politikai iš opozicijos pusės, nes, kaip jie teigė, taip ir nežiną, ar „valstiečiai“ priklauso valdantiesiems, ar ne.

Atidėti nesutiko

Opozicija pareikalavo kol kas nesvarstyti ir nederinti UAB „Litesko“ šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos 2017 metais investicijų plano ir sprendimą atidėti kitam posėdžiui. Opozicijai atstovavęs Gytis Lukoševičius teigė, kad į šį projektą reikėtų labiau įsigilinti ir plačiau paanalizuoti, ar daromos investicijos į šilumos tinklus vėliau neapsunkins derybų dėl sutarties su UAB „Litesko“ nutraukimo arba pratęsimo sąlygų. Mat ne už kalnų ir 2020-ieji metai – dabartinės sutarties pabaiga.
Tokiai nuomonei pritarė ir Edmundas Žalys, Dalius Nešukaitis bei kai kurie kiti oponuojantys politikai. Jie pabrėžė, jog nesą nusiteikę prieš investicijas, tik siūlė į šį reikalą pažiūrėti kompleksiškai. Vienas mėnuo, pasak jų, nieko nenulems, nes šilumos tinklus numatoma rekonstruoti tik po poros metų.
Posėdyje dalyvavęs UAB „Liesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ vadovas Juozas Bartaškevičius tokį reikalavimą pavadino kabinėjimusi ir kvietė politikus „pažiūrėti į pagrindinį dalyką: reikia miestui investicijų ar ne“. Taip pat J. Bartaškevičius pasiguodė, kaip sunkiai jam pavyko įtikinti jų įmonę valdančios UAB „Dalkija“ vadovus ir „pramušti pinigus“ investicijoms, kurias perpus sudarys ES fondų lėšos ir šilumos tiekėjų pinigai. „Jūsų teisė apsispręsti. Jei ne, tai ne“, – lyg kirviu nukirto ir į kitus posėdžio dalyvių klausimus kategoriškai atsakinėjęs „Litesko“ atstovas.
Meras A. Neiberka teigė, jog politikams tikrai neturėtų kilti abejonių dėl šios investicijos Vilkaviškyje ir Kybartuose būtinumo.
„Tai sprendimas dėl ateities. Ar sutartis su „Litesko“ pasibaigs, ar ne, vis tiek turėsime remontuoti šilumos tiekimo trasas. Šiuo metu tinklai tvarkomi su europine parama, o paskui ar nereikės to daryti vien savo lėšomis?“ – retoriškai svarstymą užbaigė A. Neiberka.
Naujai susibūrusi valdančioji dauguma į opozicijos nuomonę neatsižvelgė ir šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos investicijų plano derinimui pritarė. Už šį sprendimą pasisakė 16 politikų, keturi susilaikė, tiek pat pasisakė prieš.

Dar vienas „Ne“

Nepritarė valdantieji ir opozicijos pateiktam sprendimo projektui dėl Tarybos narių delegavimo į viešųjų pirkimų komisijas.
Šį sprendimą, pasak konservatoriaus Rimvydo Žiemio, keletas opozicijos atstovų parengė siekdami, kad viešieji pirkimai vyktų skaidriau, o pasitikėjimas komisija ir politikais būtų didesnis. Todėl į viešųjų pirkimų komisijas jis pasiūlė įtraukti du Tarybos mažumos atstovus: Danutę Grabauskienę ir Evaldą Janulionį.
Nesileisdama į jokias diskusijas, valdančioji dauguma vėl „buldozeriu“, kaip po posėdžio įvardijo vienas opozicijos atstovas, atmetė mažumos pasiūlymą. „Kai bus didesnių viešųjų pirkimų, komisijoje galės dalyvauti ir Tarybos nariai, bet visuose – tikrai nėra galimybių“, – tepasakė meras A. Neiberka.
Tokį valdančiųjų elgesį, kai „tyliai susitarę be jokių argumentų nubalsavo prieš“, Tarybos narys Dalius Nešukaitis pavadino nepagarbiu ir neetišku.

Komentuoti (0)

Skaityti daugiau...

Dėl dviejų pakopų savivaldos

Lietuvoje jau keletą metų renkami seniūnaičiai, o pastaruoju metu pradėta kalbėti ir apie renkamus seniūnus. Galbūt kai kam atrodo, kad seniūnaičiai pasiteisino, tačiau aš taip nemanau.
Visų pirma, Lietuvoje prieš tai buvo įsteigta daug bendruomenių ir tai buvo skatinama visoms partijoms būnant valdžioje. Bendruomenių pirmininkai tose vietovėse įgijo įtaką sprendžiant bendruomenių problemas bei įgyvendinant įvairius projektus. Atsiradus poreikiui rinkti seniūnaičius, daugeliu atvejų jais tapo būtent tų bendruomenių pirmininkai.
Atkreiptinas dėmesys, kad seniūnaičiams jų funkcionavimui būtinų resursų (patalpos, transportas, telefonas ir su tuo susiję išlaidos) paprastai neskiriama. Kita vertus, jei būtų skiriama – tai jau būtų valdymo išlaidų didinimas.
Siūlant rinkti seniūnus, pradėta kalbėti apie seniūnijas, kaip apie antrą savivaldos pakopą. Aš sutinku, kad seniūnijoms reikia didesnio savarankiškumo nei, pavyzdžiui, dabar yra Vilkaviškio rajono savivaldybėje, tačiau dviejų pakopų savivaldą įsivaizduoju kiek kitaip.
Manau, kad klaida buvo padaryta panaikinant apskritis. Mano manymu, jas reikėjo ne panaikinti, o transformuoti į aukštesniąją savivaldos grandį, o pavadinti galima įvairiai (pvz., Danijoje po apskričių reformos atsirado regionai).Privalumas – mažėtų centralizacija, didėtų regionų savarankiškumas. Šiuo metu dėl to, jog per buvusias apskritis skiriamas finansavimas pagal ES projektus, atsirado regionų plėtros tarybos, kurių vaidmuo vis dar simbolinis, jų sprendimai regionams didesnės įtakos neturi. Regionų plėtros tarybos netgi neturi juridinio asmens statuso, o tai atsiliepia neigiamai ne tik sprendžiant vidines regionų problemas, bet ir tarptautiniam bendradarbiavimui: pvz., Lenkija turi vaivadijas, o Lietuvoje joms prilygstančio darinio nėra. Taigi, ieškant glaudesnių kontaktų ir bendradarbiaujant su kaimynais, kyla problemų.
Kaip sakė vienas iš buvusių ūkio ministrų Rimantas Žylius, viskas, ką mes darome, yra nusižiūrėjimai. Pasak jo, yra daug įgyvendinti nebaigtų idėjų, tik reikia atsirinkti geriausias ir jas įgyvendinti iki galo.
O pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Čia gali pasitarnauti kad ir Skandinavijos šalys. Antai Danija 2007 m. panaikino apskritis ir vietoje jų įsteigė 5 regionus. Tiems regionams vadovauja renkamos tarybos, kiekvieną iš jų sudaro po 41 narį. Rinkimai į regionų tarybas vyksta kartu su rinkimais į savivaldybes. Beje, pastarųjų skaičius 2007 m. sumažintas nuo 270 iki 98. Priminsiu, kad be Grenlandijos ir Farerų salų, kurios yra autonomijos, Danijos, kurioje gyvena 5,2 mln. gyventojų, plotas netgi mažesnis nei Lietuvos ir sudaro apie 43 tūkst. kv. km.
Švedija padalinta į 21 apskritį. Apskritys turi skiriamas valdybas ir renkamas tarybas. Pastaruoju metu vyksta diskusija dėl jų stambinimo. Norvegija suskirstyta į 19 regionų (fylke), Suomija taip pat suskirstyta į 19 regionų (maakunta), kuriuos valdo tarybos.
Manau, kad dviejų pakopų savivaldą galima įgyvendinti suteikiant didesnius nei dabar įgaliojimus regionų plėtros taryboms, tarybas padarius renkamas, o ne kaip dabar (merą – pagal pareigas, o kitą narį – deleguojant tarybai).

Rimvydas Žiemys, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys

Komentuoti (0)

Sąskrydis „Pabūkime gamtos apsuptyje II“

Jau antrus metus rugpjūčio pirmomis dienomis Podvarko poilsiavietėje įsikuria sąskrydžio „Pabūkime drauge gamtos apsuptyje“ dalyviai. Į sąskrydį atvyko gyventojai ir darbuotojai iš Suvalkijos, Strėvininkų bei Ilguvos socialinės globos namų. Labai džiaugiamės, kad šiais metais pirmą kartą prie mūsų prisijungė komanda iš Vilijampolės globos namų, kurios gretose buvo pats mažiausias sąskrydžio dalyvis dešimtmetis Aurimas.
Komandoms įsikūrus ir pasipuošus stovyklavietes, pasistiprinus grikių koše, visi dalyviai išsirikiavo sąskrydžio atidarymui. Po sveikinimo žodžių, kuriuos tarė globos namų direktorius Rimvydas Žiemys ir direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Ona Budrienė, įneštų vėliavų bei policijos pareigūnų ir kunigo Mindaugo Martinaičio pasveikinimų, komandų prisistatymo paskelbta oficiali sąskrydžio pradžia.
O čia ir staigmena: į poilsiavietę įvažiavo ugniagesių gelbėtojų komanda su sirenomis. Ir tai ne klaidingas iškvietimas. Ugniagesiai sąskrydžio dalyvius mokė, kaip elgtis miške, rodė įrangą, siūlė pasimatuoti gelbėtojų aprangą. Nemažas būrys sąskrydžio dalyvių būriavosi prie policijos komisariato darbuotojų, kurie surengė mini viktoriną ir apdovanojo aktyviausius dalyvius. Vakaronės „Draugystės laužas“ metu dainavo ir grojo didvyžiečiai.
Jau auštant mėgstantys žvejoti išsiruošė į žvejybą ir kantriai laukė savo laimikio, kad galėtų laimėti geriausio sąskrydžio žvejo rinkimus. Likusieji antros dienos rytą pradėjo linksma mankšta.
11 valandą buvo paskelbtas žygio „Išlikimas“ startas. Komandos turėjo kopti į kalną, keliauti miško takeliais, apeiti pelkėtas vietoves ir atlikti įvairiose vietose jų laukiančias užduotis. Miške juos pasitiko Miškų Laumė. Tik atsakiusi į suktą Laumės mįslę, komanda galėjo keliauti toliau. Įveikę visas kliūtis, prie finišo komandos atkeliavo su daina. Netrukus atėjo vakaras, metas gardžiai žuvienei, apdovanojimams ir liaudiškai vakaronei. Vakaronės metu visus linksmino Virbalio kultūros namų tradicinė kapela „Pliumpa“.
Trečią dieną – kaip įprasta – visai dienai linksmai nuteikianti mankšta ir vandens procedūros. Toliau vyko draugiškos kvadrato varžybos, virvės traukimo varžybos, kur nugalėjo draugystė.
Labai linksma ir gera gamtos apsuptyje su draugų būriu, bet atėjo metas sąskrydžio uždarymui. Komandų apdovanojimai, svečių padėkos žodžiai, vėliavos išnešimas – ir sąskrydis oficialiai baigėsi. Pasižadėjome kitais metais vėl susirinkti jaukioje Podvarko poilsiavietėje ir tęsti šią tradiciją.

SPĮ užimtumo specialistė Lolita Stankienė

Komentuoti (1)