Siekiant pagerinti paslaugų kokybę bei užtikrinti sklandų tinklalapio funkcionavimą, svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Išjungdami šį pranešimą arba tęsdami naršymą svetainėje sutinkate su slapukų naudojimo politika.

Apie šį bei tą...

L. Andrikienė: Man buvo garbė atstovauti Lietuvai Europos Parlamente

Antrąją darbo Europos Parlamente kadenciją baigianti Laima Andrikienė, dėkodama už paramą gegužės 25 d. vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose ir komentuodama jų rezultatus, sakė: „Man buvo garbė dvi kadencijas – nuo 2004 iki 2014 metų – atstovauti Lietuvai Europos Parlamente. Dešimt metų dirbau užsienio reikalų, ES biudžeto, tarptautinės prekybos, žmogaus teisių, ES Rytų kaimynystės politikos ir krikščioniškųjų vertybių gynimo srityse. Visų mano darbų matas buvo Lietuva – jos saugumas ir žmonių gerovė. Dėkoju Lietuvos žmonėms už tai, kad jų įgaliota galėjau prisidėti prie Europos, o tuo pačiu ir Lietuvos saugumo didinimo, ekonomikos stiprinimo, taip pat demokratijos, pilietinių ir žmogaus teisių, žmogaus orumo gynimo ne tik Europos Sąjungoje, bet visame pasaulyje."
„Džiaugiuosi, kad nepaisant pesimistinių prognozių, kurių buvo ypač gausu prieš rinkimus, centro dešinė – Europos liaudies partijos frakcija – ir toliau išlieka didžiausia Europos Parlamento frakcija, kurioje dirbs 213 iš 751 Europos Parlamento narių. Dauguma frakcijos kolegų iš visų 27 valstybių, su kuriais ranka rankon dirbau šioje frakcijoje, yra verti pasitikėjimo, ir aš sveikinu Europos liaudies partijos pergalę šiuose Europos Parlamento rinkimuose, – sakė L. Andrikienė. – Kita vertus, euroskeptikų ir radikalų pergalė kai kuriose ES valstybėse narėse neabejotinai atneš į Europos Parlamentą naujų vėjų ir naujų iššūkių, todėl Europos liaudies partijos frakcijos kolegoms linkiu sėkmės juos įveikiant."
Kalbėdama apie Europos Parlamento rinkimų Lietuvoje rezultatus L. Andrikienė pastebėjo: „Vyriausioji rinkimų komisija dar nepaskelbė galutinių rinkimų į EP rezultatų, tai bus padaryta kiek vėliau, bet balsai suskaičiuoti, rezultatai jau yra aiškūs. Sveikinu išrinktuosius ir džiaugiuosi, kad Europos Parlamente dirbs P. Auštrevičius, V. Blinkevičiūtė, A. Saudargas, Z. Balčytis – patyrę politikai, kuriais Lietuva reikalui esant galės pasiremti."
„Šių rinkimų negaliu pavadinti nesėkmingais ir sau – juk net 80 157 Lietuvos piliečiai išreiškė pasitikėjimą ir norą matyti mane dirbančią Europos Parlamente, o iki pergalės rinkimuose man pritrūko vos 133 balsų. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi šiuo dideliu žmonių pasitikėjimu. Nuoširdžiai dėkoju bendrapiliečiams, už mane balsavusiems Lietuvoje ir užsienyje. Dėkoju visiems bendradarbiams, bendražygiams ir talkininkams, kurie padėjo rinkimų kampanijos metu, o ir visus pastaruosius penkerius darbo Europos Parlamente metus. Dėkoju rinkimų stebėtojams, kurie savo pareigą atliko kruopščiai ir sąžiningai.
Ypatingą padėką skiriu Alytaus, Lazdijų, Kupiškio, Jurbarko ir Kalvarijos rajonų savivaldybių žmonėms, dalyvavusiems rinkimuose, taip pat gimtojo Druskininkų miesto ir Varėnos, Mažeikių, Telšių, Kelmės, Šakių bei Kauno rajonų, ir daugelio kitų savivaldybių žmonėms už didelę paramą, pasitikėjimą ir už mane atiduotus pirmumo balsus. Man ši rinkimų kampanija buvo ne tik dar viena mokykla, bet ir didelė Dievo dovana, leidusi per trumpą laiką pamatyti beveik visą Lietuvą ir suvokti, kaip toli Lietuva nuėjo ne tik nuo 1990-ųjų kovo 11-osios, bet ir per pirmuosius dešimt narystės ES metų, kokios milžiniškos kokybinės slinktys yra įvykę mūsų valstybėje ir visuomenėje", – pažymėjo L. Andrikienė.

 

Komentuoti (0)

Rinkimai į Europos Parlamentą neatitiko prognozių

Vilkaviškis.info

Skaudžiausią smūgį rinkimuose į Europos Parlamentą patyrė socialdemokratų partija, planavusi gauti 3-4 vietas, pagal gautų balsų skaičių nusileido nuolat kritikuojamiems konservatoriams ir  turės pasitenkinti dviem eoroparlamentarais. Negana to, kad pralaimėjo Prezidento rinkimus, rinkėjų balsai parodė, kad nuolat užsakomi įvairūs reitingai apie tautos meilę socialdemokratams ir jų koalicijos partneriams darbiečiams toli gražu neatitinka tikrovės. O kandidatų reitingavimas parodė, kas balsus išsikovojo patys, o kas gavo tik kaip visos partijos balastą.
Pirminiais duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo 17,39 proc. rinkėjų palaikymą. Partijai Europos Parlamente tenka du mandatai, kurie pagal reitingavimą tikriausiai atiteks Gabrieliui Landsbergiui ir Algirdui Saudargui, vos keliasdešimčia balsų aplenkusiam Laimą Liuciją Andrikienę. Anksčiau ši partija turėjo net keturias vietas Europos Parlemente.
Socialdemokratai surinko 17,27 proc. balsų. Jie taip pat gaus du mandatus, vietoj dabar turėtų trijų. Reitinguojant balsus dar vieną smūgį patyrė Zigmantas Balčytis, kurį iš pirmos pozicijos sąraše išstūmė pensininkų meile tituluojama Vilija Blinkevičiūtė, surinkusi 97 975 balsus. Ji aplenkė Z.Balčytį daugiau nei 24 tūkstančiais balsų. Z. Balčytis į Europos Parlamentą keliaus išstumtas daugiau visos partijos balasto, tik su 73 399 balsų nuosavo bagažo, kai štai L.Andrikienė, surinkusi 79 747 balsus, o Eugenijus Gentvilas net 82 506, į Europos parlamentą nepateko.
Įvairių reitingų prognozes sudaužė ir Lietuvos liberalų sąjūdis su 16,52 proc. balsų, kurie taip pat turėtų gauti 2 mandatus. Pagal reitingavimą dirbti į Briuselį turėtų važiuoti verslininkas Antanas Guoga (97 420 balsai) ir Petras Auštrevičius (92 979 balsai).
Partija „Tvarka ir teisingumas“ su 14,27 proc. balsų išsaugojo turėtus du mandatus, kurie atitektų dabartiniam europarlamentarui Rolandui Paksui ir aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui. Beje, šios partijos lyderiai dideliu balsų bagažu pasigirti tikrai negalėtų, štai R.Paksas surinko tik 75 969 pirmumo balsus, o V. Mazuronis – perpus mažiau nei kiti partijų kandidatai – tik 47 066. Tiesa, čia dar gali būti pasikeitimų, nes jeigu Mazuronis nuspręs, kad jam ir toliau smagiau tikrinti tvoras bei gaudyti brakonierius, teisę į EP mandatą įgis iš 9-osios vietos į trečiąją pakilęs Petras Gražulis, su 42 360 pirmumo balsų.
Kaip skaudų pralaimėjimą galima būtų vertinti ir Darbo partijos pasirodymą šiuose rinkimuose, kuri, surinkusi 12,83 proc. rinkėjų balsų, gaus tik vieną mandatą. Partijos dvasinis lyderis Viktor Uspaskich tesurinko 56 582 pirmumo balsų. Tiesa, jeigu ponas Viktor sugalvotų Europon nevažiuoti, jį galėtų pakeisti su itin mažu balsų bagažu – 36 904 - Vydas Gedvilas.
Po vieną mandatą gaus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso koalicija - 8,06 proc. Valdemaras Tomaševskis – 44 238 pirmumo balsai.  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - 6,62 proc. Ramūnas Karbauskis – vos 35 431 pirmumo balsai.
Be mandatų liko Linas Balsys ir jo vadovaujami žalieji, Tautininkų sąjunga ir Vilniaus meras Artūras Zuokas su liberalcentristais.

Vilkaviškyje kai kas naujo

Komentuoti (0)

Skaityti daugiau...

Aktyvių ir pilietiškų buvo nedaug

Pirmadienio rytą Vilkaviškyje, Gedimino ir Vytauto gatvių sankryžoje, trys baltai apsirengę vyrai dalino informacinius lankstinukus „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui!“ Juose pristatoma šešėlinės ekonomikos daroma žala visuomenei bei priemonės, kurių kiekvienas gali imtis kovoje su tuo. Į Vilkaviškio rajono savivaldybės Taryboje paviešintą tarybos nario ir verslininko Gintauto Plečkaičio kvietimą dalyvauti akcijoje atsiliepė tik vienas tarybos narys – Rimvydas Žiemys ir vienas verslininkas - „Cipel Baltika“ vadovas Vytautas Runas.
Šiemetinės akcijos tikslas - atkreipti jaunimo, aktyvių ir veiklių gyventojų dėmesį į šešėlinės ekonomikos problemas ir skleisti žinią, jog kiekvienas iš mūsų galime ir privalome padėti įveikti „šešėlį“. Šiais metais gyventojams buvo dalijami ir lipdukai – jais galima pažymėti skaidriai veikiančias vietas bei tas, kuriose, gyventojai pastebėjo šešėlį. Tokia akcija šįryt buvo organizuota 45 šalies miestuose. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2013 m. Lietuvoje nuslėpta apie 292,7 mln. litų mokesčių, kurie nepasiekė mūsų vaikų darželių, mokyklų, ligoninių ir kitų įstaigų.
Kaip pasakojo akcijos dalyvis V.Runas, reakcijų būta visokių: kai kurie vairuotojai net neatidarydavo automobilio lango, kai kurie nusišypsodavo ir padėkodavo.
„Daugelis puikiai žinome, kad šešėlinė ekonomika yra didelė visos valstybės problema. Tačiau dalis visuomenės vis dar gyvena „šešėlyje“ ir laiko šį reiškinį savaime suprantamu. Kita dalis paprasčiausiai nepastebi ar ignoruoja „šešėlio“ apraiškas kasdienėje aplinkoje. Tad šių metų akcija kreipiamės į aktyvius, pilietiškus žmones, kuriems rūpi, kas vyksta aplink juos, ir kurie nori keisti savo aplinką pradėdami nuo savęs“, – teigia akcijos organizatorė Andželika Rusteikienė, iniciatyvos „Baltoji banga“ ir asociacijos „Investors Forum“ atstovė.

www.vilkaviskis.info informacija

Komentuoti (0)

Prezidentės žodžių Vilkaviškio valdantieji neišgirdo. Į Regiono plėtros tarybą su buldozeriu prastumtas V. Kamaitis

Vilkaviškis.info

Nors savo metiniame pranešime tik vakar Lietuvos Respublikos Prezidentė kalbėjo apie tai kad „prasidedant naujam europinės paramos skirstymo etapui matome, kad prasidėjo dirbtinė vadovų rotacija - partiniais kadrais bandoma pakeisti Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA), netgi neįgaliųjų vaikų globos namų, profesinių mokyklų, bibliotekų ir kultūros centrų vadovus“, Vilkaviškio rajono tarybos didžioji dauguma jos neišgirdo ir toliau reikiamus postus dalijasi tarp savų. Šiandien vykusiame tarybos posėdyje naujosios daugumos balsais be jokios priežasties buvęs ilgametis Marijampolės regiono tarybos narys Rimvydas Žiemys pakeistas „saviškiu“ - nuo šiol Vilkaviškiui Regiono plėtros taryboje atstovaus Valdas Kamaitis.
Svarstant šį klausimą taryboje užvirė karštos diskusijos. Be jokių paaiškinimų, kodėl likus vos metams iki savivaldos rinkimų reikia keisti rajono atstovą Regiono plėtros taryboje, tarybos narys Algirdas Pilipavičius pasiūlė Valdo Kamaičio kandidatūrą.
Pirmasis tokiu pakeitimu suabejojo tarybos narys Gintautas Plečkaitis: „Keistai atrodo, kai likus nedaug laiko iki rinkimų vykdomi tokie keisti sprendimai. Kiek žinau, tie pasitarimai vyksta dažnai Lenkijoje ir kalbama anglų kalba, Rimvydas Žiemys kalba rusų, lenkų ir anglų kalbomis“, - sakė tarybos narys, matyt turėdamas galvoje, kad V.Kamaitis savo anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai nurodęs, kad moka rusų ir vokiečių kalbas.
„Ar jis (R.Žiemys) jau taip prisidirbo, kad jį reikia pakeisti, ar čia tas principas „mes prie lovio, ir mes tvarką darom“? - klausė G.Plečkaitis, primindamas merui, suabejojusiam ar Regiono plėtros taryboje svarbu mokėti kalbas, kad net Lenkijoje vykstančiuose pasitarimuose kalbama angliškai, „o kai tu mekeni tik rusiškai, niekas su tavimi nenori bendrauti“.
Tarybos narys A.A.Greimas bandė sugėdinti tarybos narius ir paprotinti nedaryti tokio žingsnio: „Kaip čia pasakius – tik metai iki rinkimų, bet vyrai švaistosi iš peties. Noriu priminti, kad R.Žiemys yra ne tik Regiono plėtros tarybos narys, bet ir jos pirmininko pavaduotojas, priklauso Lietuvos-Lenkijos-Rusijos bendradarbiavimo abipus sienos programos delegacijai, taip pat yra dar vieno – Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo komiteto narys. Maža „smulkmena“, bet šiuose komitetuose darbas ir pokalbiai vyksta tik anglų kalba, tad, jeigu kalbos nemoka, reikia surasti, kad jis tuose komitetuose negalės dirbti. Ir nesuprantu, kam čia tas Valdžios ar garbės troškulys gerklėje įstrigo, kai liko tik vieni metai? Negražu, ponai, naujoji dauguma, negražu!“
Tačiau naujoji dauguma gėdos nepajuto ir liko kurčia sveikam protui. Už Regiono plėtros tarybos nario pakeitimą balsavo 13 tarybos narių: Melibajeva Mavliuda, Geležiūnas Vytautas, Gudaitis Gedeminas, Kiaulakis Kazys, Kružinauskas Kęstas, Lopeta Stanislovas, Mackevičius Algimantas, Pilipavičius Algirdas, Rapulskienė Dovilė, Šlivinskas Arvydas, Kochanskienė Lina, Volungevičius Petras, Neiberka Algirdas. Prieš buvo 5: Morkevičienė Jūratė, Sutkaitienė Raimunda Danguolė, Šeimienė Birutė, Žilionis Petras, Greimas Algimantas Antanas. Susilaikė 2: Katkevičius Vitas, Kružinauskienė Lina. Gintautas Plečkaitis nebalsavo.
Kadangi V.Kamaitis tą dieną tarybos posėdyje nedalyvavo, jo sutikimo nereikėjo. Visi žinojo, kad „savas“ vyrukas visada sutiks.

Virginija Samuolienė

 

Komentuoti (0)

Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narių aktyvumas

Vilkaviškis.info

Pateiktoje savivaldybės mero ataskaitoje galima suskaičiuoti, kurie tarybos nariai aktyviausiai reiškėsi Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos veikloje 2013 metais, o kurie praleido daugiausia posėdžių. Posėdžių metu dažniausiai pasisakė tarybos narys Kazys Kiaulakis, vis pasigesdavęs tinkamai parengtų dokumentų bei mėgdavęs cituoti Tarybos veiklos reglamentą, jis kalbėjo net 74 kartus. Gintautas Plečkaitis pasisakė 60 kartų, Algirdas Neiberka – 49, Rimvydas Žiemys – 37, nuo jo nedaug atsilieka Algimantas Mackevičius – 33 kartai.
Tyliausi tarybos nariai - Arvydas Šlivinskas bei Mavliuda Melibajeva pasisakę tik 1 kartą, tiesa, pastaroji tarybos nare dirba tik nuo spalio mėnesio. Tik po du kartus pasisakę tarybos nariai Valentinas Piečiukaitis ir tarybos moterys - Lina Kružinauskienė, Jūratė Morkevičienė, Dovilė Rapulskienė ir Raimunda Danguolė Sutkaitienė. Iš šio darnaus tylių moterų kolektyvo išsiskiria tik Birutė Šeimienė, pasisakiusi 20 kartų.

 

Komentuoti (0)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai siūlo revoliuciją regionų politikoje

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šešėlinės Vyriausybės Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir regionų plėtros ministrė Agnė Bilotaitė šiandien užregistravo Seimo nutarimo dėl Vietos ekonominio vystymo ir regioninės plėtros įstatymo koncepcijos patvirtinimo projektą. Koncepcija apima daugelį politikos sričių – švietimą, mokesčių perskirstymą, investicijų skatinimą, pirmojo būsto įsigijimą, ES paramos lėšų tikslingą panaudojimą ir kitas.
Pateiktas projektas yra beveik metus su mokslininkais ir socialiniais partneriais trukusio nuoseklaus TS-LKD Šešėlinės Vyriausybės ekspertų darbo ir visoje Lietuvoje su vietos gyventojais ir verslu rengtų atvirų diskusijų rezultatas.
Projektu siūlomas visai naujas požiūris į „dviejų Lietuvų“ problemos sprendimą. Kaip teigia A. Bilotaitė, „pateikta koncepcija siekiama ne tiesiog įsisavinti ES lėšas, kaip įprasta dabar, bet tas lėšas nukreipti į tokias priemones, kurios sukurtų galimybę žmonėms dirbti ir gyventi ne tik didmiesčiuose. Iki šiol pinigai savivaldybėms buvo skiriami infrastruktūrai ir kitiems trumpalaikės naudos projektams. Iš esmės tą patį siūlo ir šiuo metu Vyriausybės registruojamos pataisos bei ES paramos 2014-2020 metais žadamas pinigų paskirstymas. Tuo tarpu Šešėlinės Vyriausybės parengta koncepcija orientuota į verslo pritraukimą į regionus ir darbo vietų kūrimą. Kol nesukuriame investicijų ir darbo vietų – pragyvenimo šaltinio žmonėms – įvairūs gatvių ir fasadų tvarkymo projektai yra beprasmiai, nes liks puošti ištuštėjusius šalies miestus“.
Koncepcija taip pat pilna naujovių, esmingai keičiančių regioninės politikos kryptį. Tarp jų – inovatyvios verslo, ateinančio į regionus, skatinimo priemonės, patobulinta savivaldybių biudžetų tvarka, kad daugiau lėšų surinktų iš mokesčių liktų pačiai savivaldybei, išskirtinės sąlygos jaunoms šeimoms, apsisprendžiančioms likti arba grįžtančios į regionus, pirmojo būsto įsigijimui, tikslinis regionams reikalingų specialistų ruošimas ir kitos priemonės.

Komentuoti (0)

Skaityti daugiau...

Dėl teisės aktų registro

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui, nuo 2014 m. sausio 1 d. Teisės aktų registras (TAR) tapo oficialiu teisės aktų paskelbimo šaltiniu, o Seimo kanceliarija tapo TAR valdytoja ir vykdo įstatymo pavestas funkcijas. Teisės aktų registre, kurį iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. valdė VĮ "Registrų centras",  nebuvo ir iki šiol nėra skelbiamos suvestinės teisės aktų redakcijos.  TAR suvestinės redakcijos, sutinkamai su Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis,  bus skelbiamos nuo 2015 m.
Oficialus Teisės aktų registro internetinės svetainės adresas www.e-tar.lt. Jūsų minimas adresas nėra tvarkomas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos. Šios svetainės lankytojai tiesios nukreipiami į TAR svetainę.
Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) buvo ir toliau yra rengiamos ir skelbiamos įstatymų, Seimo, Vyriausybės, Prezidento ir dar kelių institucijų priimtų teisės aktų aktualios redakcijos, taip pat daromos sąsajos tarp teisės aktų. Nuo 2014 m. oficialiu teisės aktų skelbimo šaltiniu tapo TAR. TAR ir TAIS paskelbtiems dokumentams kaip publikavimo duomenys yra nurodomi TAR identifikaciniai kodai vietoj publikavimo "Valstybės žiniose" duomenų, ankstesniems - oficialaus paskelbimo šaltiniu liko "Valstybės žinios".
Abi minėtos sistemos sąveikauja ir keičiasi duomenimis.
TAIS ir TAR objektus ir paskirtis apsprendžia minėtas Teisėkūros pagrindų įstatymas.

Komentuoti (0)

A. Bilotaitė. Dabartinė regionų politika – „užsieniečiams nevergausim!“

Formaliai Vyriausybė vykdo regionų plėtros politiką, kurios tikslas yra panaikinti darbo užmokesčio ir nedarbo lygio skirtumus tarp Lietuvos regionų. Realiai prie šio tikslo neartėjame nė per žingsnį.
Priešingai – metams bėgant, nors ir krizės kontekste, skirtumai tarp trijų didžiausių miestų ir likusios Lietuvos dalies pagal daugelį svarbiausių ekonomikos rodiklių nuosekliai augo. Kad ir kas yra daroma šiai problemai spręsti – tai neveikia. Kone visos regionams gaivinti skiriamos lėšos nusėda į asfaltą ir trinkeles – fasadai gražėja, bet investuotojų vilionėms to neužtenka.
Gražėjančiomis gatvėmis ir pastatais greitai nebus kam džiaugtis – miesteliai ir kaimai toliau tuštėja.
Situaciją itin vaizdžiai nupiešė praėjusių metų gruodžio 13 dieną vykusiame forume „Modernios Lietuvos kūryba – Naujoji regioninė politika“ kalbėjęs Tauragės industrinio parko vadovas Antanas Stankus. Jo pasakojime tilpo ir lietuviška sėkmės istorija, ir šalį smaugiančio biurokratijos požiūrio į verslą grimasos.
2005 metais šeimos verslo pagrindu įkurtas industrinis parkas vien iki 2013 metų buvo sukūręs per 600 darbo vietų ir pritraukęs 80 mln. litų investicijų, tarp jų ir užsienio kapitalo. Iš siuvimo įmonės sukurtas verslas 34 tūkst. kvadratinių metrų gamybinių patalpų plote pradėta aukščiausios kvalifikacijos reikalaujančių produktų ir detalių gamyba.
Darbo jėgos poreikis sprendžiamas socialiai atsakingiausiu įmanomu būdu – rengiant susitikimus su emigrantais daugiausiai lietuvių sutraukusiose Europos šalyse, renkant jų duomenų bazę ir kuriant galimybes grįžti ir dirbti Lietuvoje.

Komentuoti (0)

Skaityti daugiau...