Siekiant pagerinti paslaugų kokybę bei užtikrinti sklandų tinklalapio funkcionavimą, svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Išjungdami šį pranešimą arba tęsdami naršymą svetainėje sutinkate su slapukų naudojimo politika.

Apie šį bei tą...

Klausučiai pelnė kapelų tėviškės vardą

Šventėje sėkmingai debiutavo Didvyžių socialinės globos namų kapela „Senasis dvaras“

Renata Vitkauskienė, „Santaka“

Šeštadienį Klausučiuose įvyko didelio susidomėjimo sulaukęs kapelų suvažiavimas „Vieškelio vingiais“. Jo organizatoriai turi vilčių, kad tradicinis sambūris ateityje išaugs rajoninio renginio „marškinius“ ir kaimą garsins apskrities mastu. 


„Šiandien visi, kas javų nekulia, suvažiavo į Klausučius“, – apsidairiusi Atgimimo parke sakė Girėnų kaimo kapelos „Versmė“ vadovė Nomeda Klimauskienė. Ir vilkaviškiečiai, ir Klausučių seniūnijos žmonės į išpuoselėtą Šeimenos pakrantę suplūdo norėdami pasidžiaugti nuoširdžia, paprasta, bet ne prasta muzika, veržliu šokiu. Visa tai publikai dovanojo į kapelų suvažiavimą atvykę muzikantai bei Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro liaudies šokių kolektyvo „Vyželė“ (vad. Sonata Jankienė) šokėjai. 
Kapelos į Klausučius, į renginį „Vieškelio vingiais“, kviečiamos jau treti metai pagrečiui. Šiemet atvažiavo šeši muzikantų kolektyvai. Vieni, pavyzdžiui, Paežerių kaimo kapela „Gulbinėlis“ (vad. Justina Kiverienė) ar Rementiškių dvaro kapela (vad. Rita Jakevičienė), jau gali vadintis nuolatiniais šito sambūrio dalyviais. 
Šventėje įvyko ir gražus debiutas. Gavusi organizatorių kvietimą į renginį, savo kapelą „Senasis dvaras“ ekspromtu subūrė Didvyžių socialinės globos namų bendruomenė. Scenoje grojo keli įstaigos gyventojai, direktorius Rimvydas Žiemys ir kapelos vadovė Vida Valentienė. Jauniausia kapela turėjo didelį palaikymą, mat pasiklausyti muzikantų atvažiavo būrelis globos namuose gyvenančių žmonių. 
Virbalio kultūros namų kapela „Pliumpa“ (vad. Alfonsas Juškevičius) šiame tradiciniame muzikantų suėjime tarsi yra įgijusi išskirtinį statusą, mat minėto kolektyvo istorija rutuliojasi sykiu su „Vieškelio vingiais“. Ir kolektyvui, ir kapelų suvažiavimui yra po lygiai metų. „Pliumpos“ muzikantai Klausučius netgi pavadino visų kapelų tėviške. O ši savo svečius šiemet sutiko labai svetingai. 

Tai padaryti pavyko susitelkus Klausučių seniūnijai, šio kaimo kultūros namams ir bendruomenei, prisidėjus rėmėjoms UAB „Mantinga“, UAB „Gintrėja“. Žemės ūkio ministerijai pateikusi projektą Klausučių kaimo bendruomenė gavo lėšų rengti tradicinį kapelų suvažiavimą „Vieškelio vingiais“. 
Įkvėpta šių metų sėkmės bei vildamasi, kad ministerija ir ateityje skirs pinigų kaimo kultūriniam gyvenimui puoselėti, bendruomenė, pasak jos pirmininko Ramūno Puodžiūno, turi ambicijų kitąmet į tokį renginį kviesti kapelų ne tik iš Vilkaviškio rajono, bet ir iš apskrities. 
Puikią dieną iš įvairių seniūnijos kaimų suvažiavę žmonės ne tik klausėsi kapelų, sykiu su muzikantais dainavo, lingavo, drąsiausieji pašoko, o atokvėpio nuo trankios muzikos panorėjusieji į amatininkų darbus žvalgėsi ar parko takais vaikštinėjo. Koncerto klausytojams dar labai rūpėjo renginio scenarijaus autorių sumanyta intriga, kurią scenoje vis kurstė Klausučių kaimo bendruomenės trys narės. Visas kapelų suvažiavimo veiksmas sukosi apie jaunikio paieškas. Surasti gyvenimo draugą šventės šeimininkei Aldutei (Dalė Mockevičienė) užsimojo jos viešnia ir jaunystės laikų draugė Marta (Aida Šukaitienė) su dukra Barbora (Raminta Mačytė). Seniausia apskrities senmergė, „kaip koks prūdas niekur taip ir nenutekėjusi“ Aldutė, laiškų besitikinti tik dėl žemės mokesčių, per pažinčių tarnybą gavo žinią, kad vienas iš muzikantų ja susidomėjo, grieždamas siųs visokius ženklus, galbūt merks jai akį ir taip romantiškai šventėje pora susipažins. Aldutės noro rasti širdies draugą nenuslopino nė Alksnėnų kaimo kapelos „Alksnė“ (vad. Linutė ir Ramutis Skrinskai) apdainuota šeiminio gyvenimo proza, kai „Anupras vėl ridiką rauna su pačia, vėl po sodą vaikšto su daina“. 
Deja, šįkart Aldutei nepavyko atpažinti potencialaus jaunikio, nes visi kapelų muzikantai tik šypsojosi, akis vartė, bet nė vienas taip ir nepamerkė... Viltį susitikti su paslaptingu gerbėju Aldutė perkėlė į kitus metus, nes ir kapelos su žiūrovais atsisveikino tik iki kito suvažiavimo.

Powered by Bullraider.com